13.8 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024

Ramygaloje – muzikos ir keramikos sintezė

Ramygala – miestas Panevėžio rajone, garsėjantis ne tik gražiausios ožkos rinkimais. Dailės mokytojos Laimos Kiškienės noras mokyti savaip išaugo ne tik į sodybos „Savos erdvės“ įkūrimą, bet ir į tarptautinį projektą „Keramikos ir muzikos sintezė“.

Keramikos pėdsakai istorijoje

Laimos Kiškienės idėjos ištakos smarkiai siejasi ir su vietos istorija.

„Ramygaloje nuo seno klestėjo daugybė amatų. Vienas jų buvo keramika. Ir ji čia turi labai gražią istoriją. Turbūt visa Lietuva žino tokį tekstilininką profesorių Juozą Balčikonį, kurio iniciatyva į dailės akademijos programą buvo įtraukta tekstilės technika batika, – pasakoja dailės mokytoja.

J. Balčikonio tėvas buvo iš neturtingos šeimos. Norėdamas vesti dvarininkaitę jis išvyko puodžiaus amato mokytis į Latviją. Jam besimokant mylima mergina susirgo ir mirė. Grįžęs į gimtą kraštą, jau būdamas puodžius, jis šeimą sukūrė su kita moterimi. Jiems ir gimė žymus Lietuvos tekstilininkas.

„Keturios Balčikonių šeimos menininkų kartos iš Ramygalos. Bet prasidėjo viskas nuo keramikos“, – šypsosi L. Kiškienė.

Reikėjo erdvės kūrybai ir pamokoms

Prieš ketverius metus moteris įsigijo ir įrengė sodybą, kurioje įgyvendina ilgametę svajonę – savaip mokyti įvairių rankdarbių ir vaikus, ir suaugusiuosius. 1940-aisiais statytas namas bei ūkiniai pastatai tapo kūrybos studija „Savos erdvės“.

„Savų erdvių“ idėja sklandė 30 metų. Dar tada su vietos moterimis susitikusios kalbėdavome, kad būtų smagu turėti kampą, kur galėtume gaminti rankdarbius, mokyti ir mokytis. Augo vaikai, rūpėjo kiti dalykai… Matyt, laikas tam atėjo dabar“, – svarsto moteris.

„Savų erdvių“ sodyboje vykdomos pamokos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Vykdomos etnografinės programos: šiaudinių sodų, velykinių margučių, meškiukų dirbtuvės, šviečianti keramika, padėkliukas arbatos puodeliui ir kt. Pristatomi pasaulio šalių rankdarbiai ir kviečiama į ekskursiją po Ramygalą.

„Labai norėjau mokyti. O tam reikėjo patalpų. Dabar tai, ką žinau pati – dalinuosi su kitais. Mokau vaikus ir kviečiu į įvairias edukacijas. Man taip gera. Čia aš mokau savaip labai įvairių dalykų, tarp jų ir keramikos“, – sako L. Kiškienė.

Prakalbinę molį

Keramika ramygalietei itin sava. Ji jau aštuntą kartą gimtajame miestelyje organizavo simpoziumą „Keramikos ir muzikos sintezė“. Jo metu dešimt menininkų iš Lietuvos ir Latvijos savaitę kartu gyvena, kartu kuria, draugėje diskutuoja ir dainuoja. Šiais metais projektą „Keramikos ir muzikos sintezė“ rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio rajono savivaldybė.

„Šiame projekte dalyvauja keramikai iš visos Lietuvos. Labai stipri komanda: ir tautodailininkai, ir profesionalai, ir meno kūrėjai. Tai mūsų sena kompanija, kuri jau daug metų bendradarbiauja. Ir kasmet vis kokių naujokų prisijungia. „Savos erdvės“ keramikų susibūrimus organizuoja jau nuo 2010 metų, tačiau šis išskirtinis buvo tuo, kad mes ne tik kūrėme formas, bet dar tas formas ir prakalbinome. Kūrėme muzikinius instrumentus. Ir tai tapo rimtu iššūkiu, nes mums lengviau sukurti formą, nei prakalbinti ją“, – atvirauja „Savų erdvių“ įkūrėja.

Ne pirmus metus „Keramikos ir muzikos sintezėje“ dalyvaujanti dailės mokytoja Gėnė Vaičikauskienė iš Subačiaus pastebi, kad projektas keičiasi.

„Kartu su šiuo namu išaugo ir bazė, kurios dėka galime padaryti dar daugiau labai gražių darbų. Čia vietoje ir krosnis turime, iškart ir degame molį. Dabar visą dėmesį reikia telkti į savo kūrybinę ugnelę“, – sako  G. Vaičikauskienė.

„Projekto metu orientuotasi į tradicinę keramiką: į juodąją, raugo, į tuos senuosius degimo būdus. Mums labai svarbu yra ta lietuviška tradicinė keramika. Ir aišku, mus labai pastiprina Latvija“, – priduria L. Kiškienė.

Į draugišką lietuvių menininkų būrį gana lengvai įsiliejo ir laisvoji menininkė iš Latvijos Vita Bogana. Minkydama molį ji kartu su visais traukė lietuviškas dainas, kartkartėmis kviesdama aplinkinius ir latvišką dainą padainuoti.

„Dalyvaudama čia aš mokausi, tobulėju. Dirbu ne tik su moliu, bet ir su tekstile, oda ir kitomis medžiagomis. Galimybė pažinti keramikos degimo principus bus naudinga mano darbuose. O lietuvių kalba man primena dainą. Jau ir pati jos šiek tiek pramokau“, – tikina Rygoje gyvenanti V. Bogana.

Savaitę trukusį projektą vainikavo koncertas, kuriame „Keramikos ir muzikos sintezės“ dalyviai atliko sutartinę, muzikavo savo pačių pagamintais instrumentais, o vakaro programą baigė svečių iš Latvijos Ingos ir Aleksandro Majer‘ų pasirodymas.

„Keramikos ir muzikos sintezės“ projekto metu sukurti dirbiniai rudenį bus eksponuojami parodoje. Dalis jų vėliau papuoš „Savų erdvių“ sodybą, dalis kartu su menininkais pažirs Lietuvoje ir Latvijoje.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Oleinikas naujam gyvenimui prikėlė jam šlovę pelniusią dainą „Nežinau, kodėl“

confident-noyce

Lietuva gavo kvietimą dalyvauti „Performa“ bienalėje Niujorke

confident-noyce

Aukštaitijoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems kūrėjams

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau