Ramygala turi miesto statusą ir istoriniuose šaliniuose sutinkamas jau nuo XIII a. Ramygala garsėja ne tik ožkomis. Miesto centras – urbanistikos paminklas, kuriam būdingas savitas gatvių tinklas, radialinis aikštės planas. Dar Ramygalą garsina ir Sagų namelis.
Garsina Ramygalą
Ramygalos miesto simboliu galima drąsiai vadinti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Be to, miestas garsėja gardžiais vietinės kepyklos patiekalais, amatų rezidencija „Savos erdvės“ bei senuoju malūnu.
Vaikštinėjant Ramygalos gatvėmis, centrinėje miesto dalyje žvilgsnį patrauks negyvenamas namas su išpieštomis langinėmis bei sienomis, nusagstytomis daugybe spalvotų sagų: nuo visai mažų iki labai didelių.
Tačiau ne visiems Ramygalos gyventojams patinka Sagų namelis. Yra tokių, kurie pavydi ir skleidžia gandus, kad unikalus objektas kažkam yra pelno šaltinis.
Gyvuoja jau 13 metų
Šio objekto idėjos autorė Aušra Volkovienė prisipažino, kad tradicija ant namelio sienos prikalti nereikalingas sagas gyvuoja jau 13 metų, kai 2010 metais Ramygala tapo Lietuvos kultūros sostine.
„Tuomet miesto bendruomenė aktyviai diskutavo, kaip galima būtų praturtinti kultūros sostinei skirtus renginius. Kilo tokia idėja – negyvenamą namelį papuošti sagomis. Surinkome įvairių dydžių sagas ir jas prikalėme ant sienos. Ši idėja išliko iki pat šių dienų. Beje, esu kažkur mačiusi panašu dalyką. Tik gal ten, berods, sagos prikaltos tik prie langinių“, – pasakojo sagų namelio idėjos autorė A. Volkovienė.
Susidarė eilės
Pasak ramygalietės, buvo atsiklausta namelio šeimininkų.
„Kadangi namelis negyvenamas, tai šeimininkai davė leidimą kaltis sagas prie sienos. 2010 metais sagų kalėjų buvo daug, vyko daug renginių tais metais, kai Ramygala buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Suvažiavo vietos gyventojų giminaičiai, svečiai ir įvairių šalių. Net gi eilės susidarė, tiek norinčiųjų atsirado sagoms kalti. Kitais metais vėl organizavome sagų kalimą, bet jis jau nebuvo toks gausus kaip pirmais metais“, – kalbėjo A. Volkovienė ir teigė, kad mėgstantieji keliauti įtraukia į savo maršrutus apsilankymą Ramygaloje.
„Kartu aplankomas ir Sagų namelis, o prie jo sienos atsiranda vis naujų sagų. Be to, Ramygaloje – garsi amatų rezidencija „Savos erdvės“, kuriai vadovauja Laima Kiškienė. Ji organizuoja plenerus ir atveda svečius prie Sagų namelio. Todėl ant sienos atsirado ir keramikinių sagų. Idėja gyvuoja, žmonės patys atranda namelį su sagomis“, – pasakoja Sagų namelio sumanytoja.
Nebenori reklamuoti
Bet yra piktavalių žmonių, kuriems sagomis apkalinėtas namelis kliūna.
„Pradėjo namo šeimininkei aiškinti, kad kažkas uždirba iš to Sagų namelio. Netgi namelio šeimininkei aiškinama, kad ją užklupusios bėdos yra per tą namelį. Visokios negeros kalbos sklinda, tai nebesinori reklamuoti Sagų namelio. Norėjome pakabinti nedidelį plaktuką ir pririšti maišelį su vinimis, bet dabar to nedarysime. Visokių piktų žmonių yra ir ne visiems patinka idėjos“, – susijaudinusi kalbėjo A. Volkovienė.
Ramygalos seniūnijos seniūnas Valdas Chirv priminė, kad Sagų namelis – privati nuosavybė.
„Savininkė pradėjo aiškinti, kad kažkas iš to namelio uždirba. Be to, ji išsigando, kad namelį gali paskelbti paveldo objektu ir atimti iš savininkų. Niekas namelio atimti neketina. Ne sovietmetis gi, kad namus atimtų. Tai A. Volkovienė nuleido rankas ir nusprendėme, kad plaktuko ant namelio nekabinsime. Taip pat ir vinukų maišelio nebus. Seniūnijai priklauso patalpos, kur anksčiau buvo knygynas. Gal ten perkelsime Sagų namelį. Visokių minčių yra“, – aiškino V. Chirv.
