Europos Komisija (EK) žada skirti papildomą finansavimą bendram milijardinės vertės Baltijos šalių projektui – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybai. Praėjusią vasarą jai papildomai skyrusi per 350 mln. eurų, Komisija tą planuoja daryti ir ateityje, teigia Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė.
Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, uždarame komiteto posėdyje penktadienį dalyvavusi EK „Rail Baltica“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann (Katrin Trautman) pažadėjo, kad dėl karo Ukrainoje drastiškai išaugus žaliavų ir energijos kainoms Komisija skirs papildomų lėšų sėkmingam projekto užbaigimui.
„Aišku, mes dar turėsime Europos Komisijai įrodyti padidėjusių sąnaudų pagrįstumą, tačiau mane asmeniškai įkvepia pats Komisijos požiūris į šio projekto svarbą ir kuo spartesnį jo užbaigimą“, – po komiteto posėdžio BNS sakė jo pirmininkė.
Pasak posėdyje dalyvavusio „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonės „LTG Infra“ strategijos ir verslo plėtros vadovo Arenijaus Jackaus, atsakingo už „Rail Baltica“ projektą, savaitę trukęs EK atstovės vizitas Suomijoje ir Baltijos šalyse patvirtina, kad tarp 135 Europos Sąjungos šiuo metu finansuojamų transporto infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių.
„Šis vizitas – aiškus signalas, kad europinės vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai yra itin reikšmingi ne tik Baltijos regiono, bet ir visos Europos Sąjungos mastu, ypač atsižvelgiant į išaugusią šio projekto geopolitinę svarbą“, – penktadienį po komiteto posėdžio BNS sakė A. Jackus.
„Rail Baltica“ pateko tarp prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų, vykdomų ES valstybėse. Tai liudija ir šių metų vasarą Europos Komisijos sprendimu numatytas papildomas 357 mln. eurų finansavimas ir šis koordinatorės vizitas bei skiriamas dėmesys“, – pridūrė jis.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
