-1.4 C
Panevėžys
Antradienis, 6 gruodžio, 2022

Raguvos seniūnijoje gyvena darbštūs, kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoŽIVILĖ VEČIORKUTĖ
Raguvos seniūnijoje gyvena darbštūs, kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės.

Laikraščio „Tėvynė“ komanda toliau tęsia keliones po Panevėžio rajono seniūnijas. Šįkart lankėmės 25 kilometrus nuo Panevėžio miesto nutolusiame Raguvos miestelyje ir iš arčiau susipažinome su Raguvos seniūnija.

Dirba savo kraštui

Raguvoje gimęs, užaugęs, gyvenantis, o dabar ir prie Raguvos seniūnijos vairo stovintis Aurimas Jurevičius atvirai pasakoja, kad penktadienio vakarą užrakinęs seniūnijos duris jau nekantriai laukia pirmadienio. Sekmadienio vakarais vis žvilgčioja į laikrodį ir skaičiuoja laiką, kada vėl galės praverti seniūnijos duris. „Myliu šitą darbą, man gera dirbti žmonėms, jaučiu didelę atsakomybę ir džiaugiuosi kiekviena darbo diena“, – sako neseniai seniūnu dirbti pradėjęs A. Jurevičius.

Seniūnas su šiuo kraštu glaudžiai susijęs. Jis gimė Raguvoje, baigė tuometę vidurinę mokyklą. Baigęs vidurinę įstojo mokytis į Mykolo Romerio universitetą ir 1999 metais įgijo teisės bakalauro laipsnį. Iki konkurso Raguvos seniūnijos seniūno pareigoms užimti A. Jurevičius dirbo Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiuoju policijos tyrėju ir aptarnavo Velžio, Miežiškių, Raguvos seniūnijas. Sulaukęs pensinio amžiaus, išėjo iš darbo policijoje. O sužinojęs, kad skelbiamas konkursas užimti seniūno pareigas, dalyvavo konkurse ir jį laimėjo.

A. Jurevičius.

„Nuovados darbas labai glaudžiai susijęs su seniūnija. Jeigu žmogui labai blogai, jis eina į policiją, jeigu truputį blogai – į seniūniją. Natūralu, kad žmonės kreipiasi į valdiškas institucijas, nes tik jos kartais gali išspręsti tam tikras problemas. Jau iki tol žinojau, kuo gyvena šio krašto žmonės, kokie rūpesčiai ir bėdos juos aplanko“, – kalbėjo seniūnas.

Problemos – ir socialiniuose tinkluose

Paklaustas, kokios problemos dažniausiai slegia seniūnijos gyventojų pečius, A. Jurevičius teigė, kad reikalai čia tokie pat kaip ir kitose seniūnijose.

„Pagrinde – keliai, gatvių apšvietimas, nuotekos, šiukšlės, daugiau – eiliniai klausimai. Kažkas su kaimynais nesutaria, kažkam medis trukdo“, – vardijo jis ir pridūrė, kad operatyviau būtų sprendžiamos problemos, socialiniame tinkle „Facebook“ įkurta Raguvos seniūnijos grupė. Ten gyventojai kviečiami dalintis bėdomis, pastebėjimais. Čia taip pat gausu įrašų ir informacijos apie būsimus įvykius, šventes, susitikimus. Seniūnas grupėje viešina ir informaciją apie atliktus darbus, visuomenę informuoja apie būsimas naujoves.

„Grupėje vyksta betarpiškas bendradarbiavimas ir tuo džiaugiuosi. Greičiau viską sužinau. Pradžioje gyventojai dalyvavo gan nedrąsiai, bet dabar pradėjo rašyti ir viešinti esamas problemos. Atrašom, sprendžiam, dalijamės. Tai puikus būdas siekiant geresnių rezultatų“, – mano A. Jurevičius.

Raguvos seniūnijoje gyvena darbštūs, kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės.

Paklaustas, kokiais nuveiktais darbais jau gali pasidžiaugti, seniūnas įvardijo, kad pavyko kažkiek aptvarkyti Raguvos miestelio kapinėse esančią koplytėlę, buvo pakeista stogo danga, sudėta lietaus nuvedimo sistema. Tikimasi, kad ateityje koplytėlė bus naudojama ir religinėms apeigoms. Už papildomai skirtas lėšas koplytėlės remontui seniūnas dėkojo Panevėžio rajono merui bei Savivaldybės administracijos direktoriui.

„Bendruomenė dar labai nori sporto salės. Dėl to intensyviai tariamės su Raguvos gimnazijos direktore. Šiuo metu ruošiama sutartis, gyventojai tikrai galės tris dienas per savaitę eiti sportuoti“, – žadėjo A. Jurevičius.

Žavi bendruomenės iniciatyvos

Seniūnas kartu su pavaduotoju Robertu Grušausku džiaugėsi bendruomenių aktyvumu, jos nuolat įgyvendina naujus projektus. Dėl to kasmet gražėja ir pati Raguva. Šalia įvažiavimo į miestelį įrengtas poilsio parkas, pasivaikščiojimo takai. Čia pastatyti treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, supynės, erdvė apsodinta jaunais medeliais. Raguvos gimnazijos dėka prie ežerėlio suformuotas ąžuolynas, įrengta pavėsinė.

R. Grušauskas.

Bene svarbiausias miestelio akcentas – prieš septynerius metus rekonstruota Raguvos centrinė šv. Florijono aikštė. Joje kiekvieną rugpjūtį nuvilnija tradicinė Raguvos kraštiečių šventė „Kaip gera man grįžti tėviškėn“.

Tradicijas tęsia ir daugiau nei penkiolika metų vykstantis Raguvos „Seniūno taurės“ krepšinio turnyras.

„Turim labai aktyvų sporto metodininką, gimnazijos fizinio lavinimo mokytoją Sigitą Žudį, kuris rūpinasi gyventojų sveikatingumu: veda treniruotes, įvairius būrelius, organizuoja sportinius renginius“, – džiaugėsi seniūnas.

Raguvoje – gera gyventi

Paklaustas, kodėl gera gyventi Raguvoje, seniūnas įvardijo ne vieną momentą.

„Tai nėra didelis miestelis, vieni kitus gerai pažįstame, kai kuriuos net nuo vaikystės, žinome bėdas. Esame vieningi ir tai patvirtino Raguvoje įvykusi nelaimė. Sudegus namui, kuriame gyveno mama su trimis vaikais, gyventojai vieningai ir niekieno neprašomi suaukojo pinigėlius, surado ir pasiūlė butą laikinai gyventi“, – pasakojo seniūnas.

Be to, anot A. Jurevičiaus, Raguvoje yra sukurta daug darbo vietų. Raguviai ir aplinkiniai gyventojai dirba Raguvos baldų dirbtuvėse, gimnazijoje, darželyje, dalis gyventojų darbuojasi Panevėžio mieste. Darbo vietas sukuria ir ūkininkai, ir neseniai Raguvoje atsidariusi Jolantos Šeštokienės maitinimo įstaiga.

A. Jurevičius.

Raguvos kraštą garsina ir žymūs šviesuoliai: literatė Janina Jakimavičiūtė- Baltušnikienė yra išleidusi ne vieną poezijos ir dainų knygą, Lietuvoje gerai žinomas buvęs biologijos mokytojas ekspertas, miestelio šviesuolis Antanas Slučka, tautodailininkų Tarabildų šeima, dailininkas Jonas Mackevičius ir kiti.

Miestelis gyvas muzika

O šiuo metu užmigti tylumoje neleidžia įsisiautėję Raguvos kultūros centro meno kolektyvai. Tai: populiariosios muzikos grupė „Spindulėlis“, vaikų ir jaunimo teatro studija „Šypsena“, liaudiškos muzikos kapela „Kukalis“, moterų vokalinis ansamblis „Baladė“, folkloro dainininkių grupė „Trys kartos“, Trečiojo amžiaus universiteto ansamblis „Santarvė“.

Raguvos kultūros centras rengia tradicinius renginius:

Panevėžio apskrities mažųjų miestelių kultūros centrų solistų, tercetų, kvartetų dainų konkursą „Dainos motinai“, Panevėžio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šventę „Šv. Florijonas“, šalies vaikų ir jaunimo popchorų, ansamblių ir solistų festivalį-konkursą „Spindulėlis“, Raguvos miestelio tradicinę kraštiečių šventę „Kaip gera grįžti man tėviškėn“, tradicinę šventę „Baltijos kelias“, Šilų miestelio kraštiečių šventę „Voratinkliai draikos be vėjo“, Aukštaitijos regiono kaimo eiliuotojų ir muzikantų šventę „Rudens žiedai“. Šiemet kolektyvai į renginių repertuarą įtraukė dar vieną naują – rudens derliaus ir muzikos šventę „Aruodai pilni, širdis rami“, o kitų metų birželį planuojama Raguvoje surengti ir pirmąjį folkloro festivalį „Pjaun broliukai“.

K. Juškienė su dukra Kotryna.

Raguvos kultūros centro kolektyvai šiuo metu vienija daugiau nei šimtą žmonių.

„Mums gera susitikti, įvairiausių veiklų ir edukacijų prisigalvojam. Matosi ir iš žmonių jaučiasi, kad jiems gera sueiti, ypač po karantino“, – sakė Raguvos kultūros centro direktorė Kristina Juškienė. Jai antrina ir jos dukra, kultūros centro meno vadovė Kotryna Juškaitė: „Mus vienija bendrystė, nes kultūras centras yra ta vieta, kur jungiasi visi: ir gimnazija, ir seniūnija, ir bendruomenės. Tai centras, jungiantis visas organizacijas, suvienijantis su edukacijomis, įvairiausioms iniciatyvoms, renginiais“.

Viliasi sulaukti permainų

Moterys džiaugėsi, kad Panevėžio rajono savivaldybės dėka buvo atlikta Raguvos kultūros centro pastato išorės renovacija, tačiau centro vidus vis dar primena 1980-uosius. Pagrindinėje salėje kabo raudonos užuolaidos, sienos dengtos kartonu, o baldai visiškai nusidėvėję.

„Esam labai dėkingi savivaldybei už tai, kad pagražino pastato išorę. Tikimės, kad bendromis jėgomis pavyks sutvarkyti ir centro vidų. Patalpų repeticijoms nėra, turim tik vienintelę salę ir vieną kambariuką svečiams, susirinkimams. Po rekonstrukcijos esamas patalpas galėtume išnaudoti kitaip, kad visiems būtų daugiau vietos. Norime, kad kolektyvai turėtų savo erdves, gal galėtume ne vien salėje repetuoti. Dabar esam priversti derintis, kada kas repetuos, o tą padaryti labai sunku, nes turime prisitaikyti ir prie vaikų, ir prie moksleivių, ir prie vyresnių, dirbančių žmonių ar senjorų“, – problemomis dalijosi meno vadovės.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miežiškių seniūnijoje gyventojų problemas sprendžia seniūno suburta komanda

confident-noyce

Gruodžio 2-osios „Tėvynėje“: pažintis su Miežiškių seniūnija ir Panevėžio rajono Kalėdų eglės įžiebimas

confident-noyce

Lapkričio 25-osios „Tėvynėje“: Ramygaloje populiarėjantis diskgolfas ir gailiūnietės namuose išaugęs bananmedis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau