Raguvos bibliotekoje dirbanti Vida Vilnonienė sako, kad labai myli Panevėžio rajoną. Ji gimė ir užaugo Šilų miestelyje, kur ir šiuo metu praleidžia daug laiko tėvų sodyboje, pas mamą. Dabar Vida gyvena Anykščiuose, augina beveik trejų metukų dukrytę Milėją. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas ir keliauti. O Vidos vyras Mindaugas yra vandens mėgėjas. Vasaros metu šeima aplankė daugiau nei 30 Lietuvos telkinių, kurie žavi savitu kraštovaizdžiu bei nuostabia gamta. Tačiau vasara pasibaigė, o Vida jau aštuonioliktąjį rudenį atvėrė Raguvos bibliotekos duris ir ten visa širdimi rūpinasi, kad visiems būtų įdomu, jauku ir veiklų niekam netrūktų.
Įdomu ir prasminga
Vida Vilnonienė Raguvos bibliotekoje dirba jau aštuoniolika metų. Ji baigė Utenos kolegiją bei tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą ir, kaip pati sako, į Raguvos biblioteką pateko netikėtai, galvojo laikinai, bet nutiko taip, kad liko ilgesniam laikui.
„Bibliotekininko darbas gali būti labai įdomus ir prasmingas, – sako Vida. – Tai pagarba žmogui ir meilė knygoms. Bene labiausiai man patinka bendrauti su žmonėmis. Bendravimas su lankytojais leidžia sužinoti apie įvairius gyventojų pomėgius ir poreikius. Kūrybiški, paslaugūs, kartais labai norūs, kartais mažiau. Gyventojai ir yra ta paskata, iš ko gimsta nauji projektai, nauji renginiai, susitikimai.“
Daugelį metų Vida organizavo neformalaus vaikų švietimo veiklas bibliotekoje. Šiuo metu bibliotekoje planuojamas steigti naujas moterų klubas moterims, kurios domisi rankdarbiais, mezgimu, siuvinėjimu ir kitomis edukacinėmis programomis.
„Šiame darbe nuolat mokomės naujų dalykų, patys bibliotekininkai dalyvaujame įvairiuose mokymuose ir seminaruose, nuolat tobulėjame“, – sako bibliotekininkė.
Ne kiekvienam
Paklausta, kokiomis savybėmis ir gebė¬jimais turi pasižymėti žmogus, pasirinkęs šį karjeros kelią, Vida sako: „Bibliotekininkas turi turėti įvairių savybių ir gebėjimų, kad galėtų sėkmingai atlikti savo darbą. Tai – komunikabilumas: bibliotekininkai dažnai bendrauja su lankytojais, todėl svarbu mokėti aiškiai ir mandagiai komunikuoti. Organizaciniai gebėjimai: bibliotekininkai turi sugebėti tvarkyti knygų fondus, organizuoti renginius ir veiklas. Technologijų išmanymas: šiuolaikinės bibliotekos naudoja įvairias technologijas, todėl bibliotekininkai turi mokėti naudotis kompiuteriais, duomenų bazėmis ir kitomis technologijomis. Kūrybiškumas: bibliotekininkai dažnai organizuoja kūrybines dirbtuves ir renginius. Taip pat kantrybė ir empatija: bibliotekininkai dirba su įvairaus amžiaus ir poreikių žmonėmis, todėl svarbu būti kantriems ir empatiškiems. Ir, aišku, mokymosi noras: turime nuolat atnaujinti savo žinias ir gebėjimus, kad galėtumėme teikti kokybiškas paslaugas.“
Po vienu stogu
Anot V. Vilnonienės, šiuolaikinė biblioteka labai pasikeitusi nuo ankstesnių laikų, tai ne tik knygų saugykla. Atnaujinamos bibliotekų erdvės, kompiuterinė technika, spausdintuvai, nemokamas internetas, skaitymo erdvės tampa mielesnės ir priimtinesnės. Be tradicinių knygų, bibliotekoje galima skaityti vietoje ar išsinešti į namus ir periodinę spaudą, žurnalus ir laikraščius, pasinaudoti duomenų bazėmis, kopijavimo, skenavimo ir kitomis elektroninių skaitmeninių išteklių paslaugomis.
„Aišku, visada norėtųsi dar didesnio įstaigos patrauklumo, ypač kaimo bibliotekose: patogesnių vartotojui knygų lentynų, inovatyvių skaitymo zonų“, – sako Vida ir priduria, kad bibliotekos ypač reikalingos ne tik miestuose, bet ir regionuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Ypač mažuose kaimeliuose, kur nėra likusių kitų įstaigų, tai yra ir laiko praleidimo, savišvietos ir užimtumo centrai, kuriuose gyventojai gali pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, savišvieta, spauda. Bibliotekose vykdomi gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai, organizuojamos popietės, stovyklos, steigiasi įvairūs klubai, vaikams ir jaunimui organizuojamos neformalaus vaikų švietimo veiklos.
Veikla – unikali
Raguvos bibliotekoje ir pati V. Vilnonienė organizuoja įvairias parodos, popietes, susitikimus su kuriančiais kraštiečiais. Šiais metais vyko kraštietės dailininkės, pedagogo- dailininko Vytauto Narečionio mokinės Bronės Kanoverskytės grafikos eskizų paroda „Siluetai“. Ilgus metus buvo organizuojamos neformalaus vaikų švietimo veiklos. Daugiausia dėmesio programoje buvo skirta skatinti įvairiapusį asmenybių vystymąsi, vertinant, supažindinant su savo tautos etninės kultūros puoselėjimu, tradicijomis, plėtojant vaikų sociokultūrines, socialines, kūrybiškumo kompetencijas, ugdant bendravimą tarpusavyje bei su kitų kartų atstovais. Buvo nuveikta daug įdomių veiklų, kartu su veiklomis užaugo ir baigė mokslus jaunosios bibliotekos projektų dalyvės. Šiais metais buvo organizuotas jų susitikimas, į kurį atvyko 10 moksleivių ir jau kai kurių studenčių. „Labai džiugu, kad yra juntamas glaudus grįžtamasis ryšis“, – sakė Vida.
O šiuo metu bibliotekoje eksponuojama senų vadovėlių paroda „Iš ko mokėsi mūsų tėvai ir seneliai?“. Seniausias eksponuojamas vadovėlis net 1924 metų. Anot bibliotekininkės, paroda sulaukė didelio susidomėjimo tiek jaunųjų bibliotekos lankytojų, tiek senolių, kurie su malonumu domėjosi leidiniais.
Vieta susitikimams
Paklausus, kokie reikalai į biblioteką atveda vaikus, suaugusiuosius, senjorus, Vida pasakojo, kad vaikai bibliotekoje užsiima įvairiomis veiklomis, kurios skatina jų mokymąsi, kūrybiškumą ir socializaciją. Bibliotekoje vyksta skaitymo valandėlės, kūrybinės dirbtuvės, išvykos, įvairios skaitymo skatinimo akcijos-popietės. Taip pat vaikai naudojasi kompiuteriais, planšetėmis ir kitomis technologijomis, kurios padeda jiems mokytis ir leisti laisvalaikį. Žaidimų erdvėje – žaidžia stalo žaidimus, dėliones ar kitus edukacinius žaidimus.
„O suaugusieji ir senjorai dažnai ateina į biblioteką ieškoti informacijos, mokytis naujų įgūdžių ar dalyvauti kompiuterinio raštingumo mokymuose. Taip pat dalyvauja knygų pristatymuose, diskusijose, parodose ir kituose kultūriniuose renginiuose. Jiems labai svarbus bendravimas. Bibliotekoje yra puikios erdvės senjorams susitikti su bendraminčiais, dalyvauti bibliotekos veiklose ir renginiuose. Glaudžiai palaikome ryšius su privačiu M. Virbickienės kino muziejumi, taip pat bendradarbiaujame su Trečiojo amžiaus universiteto Raguvos fakultetu, Raguvos bendruomene, Raguvos kultūros centru, Raguvos gimnazija ir Raguvos gimnazijos biblioteka ir kt įstaigomis“, – kalbėjo V. Vilnonienė.
Sudominti dar galima
Vykdydama įvairias veiklas, bibliotekininkė visgi pastebi, kad ypač jaunimas neturi išsiugdęs įpročio nuolat skaityti. Anot jos, tam įtakos turi technologijos, greitas gyvenimo tempas ir alternatyvūs informacijos šaltiniai.
„Socialiniai tinklai, vaizdo žaidimai ir kitos skaitmeninės pramogos dažnai užima daug laiko ir dėmesio. Be to, daugelis jaunuolių yra užimti mokykla, sportu, darbais ir kitomis veiklomis, todėl mažiau laiko lieka skaitymui. Ir, žinoma, jie daug informacijos randa internete, vaizdo įrašuose ar tinklalaidėse, todėl knygos gali atrodyti mažiau patrauklios“, – pasakojo Vida.
Ir ji pasidalino rekomendacijomis, kaip motyvuoti jaunuolius skaityti: „Galbūt tereikia padėti atrasti knygas, kurios atitinka jų pomėgius ir interesus. Būtina skatinti skaitymą nuo pat vaikystės kaip kasdienę veiklą, pavyzdžiui, prieš miegą. Taip pat prisijungti prie skaitymo klubų, nes tai gali suteikti papildomos motyvacijos ir bendruomenės jausmą. Ir, aišku, rodyti pavyzdį patiems skaitant ir dalinantis įdomiomis knygomis.“
Bibliotekininkė pateikė ir keletą knygų, kurios gali sudominti jaunuolius. Tai: J. K. Rowling – „Hario Poterio“ serija, Suzanne Collins – „Bado žaidynių“ serija, Veronica Roth – „Divergentės“ serija, John Green – „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“.
Pirmieji žingsniai
Paklausta, ar pati skaito, Vida sako, kad šiuo metu skaitymo malonumus pakeičia motinystė, kartu su trejų metų dukrele abi skaito vaikiškas knygeles, o šiaip labiausiai Vidai patinka istoriniai meilės romanai, bet vis labiau įtraukia ir detektyviniai.
Pati Vida augo šeimoje, kur skaitymas buvo labai svarbus. Tėvai visą gyvenimą skaitė knygas ir prenumeravo periodinius leidinius. „Man pirmosios skaitymo patirtys yra susijusios su vaikystės biblioteka, knygomis, kurios sukelia nostalgiją ir šiltus prisiminimus. Tai pasakos, nuotykių istorijos ar knygos su iliustracijomis. Tai buvo pirmieji žingsniai į skaitymo pasaulį. Puikiai prisimenu, kai žiemą vasarą lėkdavome į Šilų miestelio biblioteką knygelių, kurias ne tik skaitydavome, bet ir žaisdavome su jomis, o aš labai norėdavau būti bibliotekininkė“, – šypsojosi Vida.
