Šeštadienį Panevėžio rajone, Radviliškių kaime, ūkininkų Audronės ir Albino Kisielių sodyboje šurmuliavo naminės duonos kepėjai bei ragautojai iš visos Lietuvos. Čia vyko jau dešimtus metus organizuojama tradicinė duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“. 2020 metais ši šventė dėl paskelbtos pandemijos vyko virtualiai.
Užgimė Miežiškiuose
Iniciatyva surengti geros nuotaikos ir gardžių kepinių nestokojančias varžytuves užgimė prieš 21-erius metų Miežiškių apylinkėse. Tačiau prieš 11 metų ši šventė persikėlė į Radviliškių kaimą, į A. ir A. Kisielių sodybą, kurios kepykloje kepama duona ir kitokie gardėsiai.
Išpuoselėta Audronės ir Albino sodyba renginiui „Visur duona su pluta“ tinka idealiai – ji erdvi ir jauki, čia įrengta „Duonos kelio“ skulptūrų kompozicija, yra galimybė kepykloje vykdyti edukacinę duonos kepimo programą.

Raugą gavo iš Petronėlės
Duonos kepimo tradicijas A. Kisielienė sako perėmusi iš į amžinybėn iškeliavusios mamos, labai mėgusios šį darbą.
„O, štai, raugą gavau iš Petronėlės Kurulienės – garsios Nybragalio kaimo, Miežiškių seniūnijoje, duonos kepėjos, – išduoda paslaptį A. Kisielienė. – Ji, nenorėdama išsinešti paslapties, į mūsų kepyklą atnešė iš savo motinos paimtą raugą. Atsidėkodami, vieną duoną pavadinome jos vardu.“

Svečiai laukiami
A. Kisielienė neslėpė, jog šiais metais labai laukė šventė ir dabar džiaugiasi visais artimai ir tolimais svečiais.
„Esame, kaip viena šeima. Todėl labai smagu, kad į jubiliejinė šventę susirinko tiek daug svečių. Visi – laukiami, kadangi duona, nors ir su pluta, kepėjus jungia į vieną būrį. Nors per šventę pavargstame fiziškai, bet atsisakyti duonutės šventės nevalia. Mums jos reikia, o ir susirinkusiems, kurių būrys gausus, taipogi renginio reikia“, – pasakojo A. Kisielienė.

Smagu matyti besišypsančius
Jai pritarė jos vyras Albinas. Jo nuomone, tokia duonos šventė „Visur duona su pluta“ pati kalba už save.
„Esame tie, kurie priima svečius ir laukia jų. Juk kas gali būti geriau už svečius, kurie atvažiuoja iš visos Lietuvos. Dar labai svarbu, kad duonos kepimas išlikęs Lietuvoje ir į šventę duonkepiai atsiveža tai, ką moka geriausiai. Man smagu matyti tiek besišypsančių žmonių, kuriems svarbi ir šventė, ir duona“, – linksmai kalbėjo A. Kisielis.

Liepa – pats tinkamiausias metas
Šventėje laikantis senoviškų ritualinių apeigų, pagerbti duonos kepėjai, surengta edukacinė programa, kurioje supažindinta su duonos kepimo tradicijomis, susijusiais papročiais, kiekvienam norinčiajam suteikta galimybė pasimokyti iš paruošto raugo savo rankomis suformuoti ir išsikepti duonos kepalėlį.
Šventė neatsitiktinai rengiama antrąją liepos mėnesio pusę. Tuo metu, pasak etnologų, senovėje lietuviai švęsdavo Prapjovas – rugiapjūtės pradžią. Žmonės duoną pelnydavo sunkiai, todėl rugiapjūtei ruošdavosi labai atsakingai, atlikdavo specialias apeigas, tikėdami, kad tuomet derlius bus sėkmingai nuimtas, gausus.

Kisielių kiemas ūžė
Visa Kisielių sodybos teritorija virte virė įvairiausiomis pramogomis ir veiklomis, o kiemo centre ūžė mugė, vyko medžio skulptūrų kūrybinės dirbtuvės, demonstruojami senieji amatai, pristatyti duonos ir kiti kepiniai.
Mažieji šventės lankytojai taip pat turėjo užsiėmimų. Juos viliojo specialiai paruoštas vaikų kiemas, kuriame savo programą pristatė žaidimų ir pramogų organizatoriai iš Nevėžio gyvenvietės ir Ramygalos.
Užsibūti vienoje vietoje neleido ir spalvinga koncertinė programa. Susirinkusius svečius trypti kvietė folkloro ansambliai „Raskila“ iš Panevėžio, „Upytės Vešeta“ iš Upytės, liaudiškos muzikos kapela „Rudenėlis“ iš Miežiškių, mėgėjų teatras „Avilys“ iš Krekenavos su spektakliu „Nei velnias, nei gegutė“.
Vakarą nuspalvino dainininkai Laura Remeikienė ir Rolandas Janušas bei vyko medžio skulptūrų aukcionas.

