Šalies ūkininkams ketvirtadienį prie Seimo planuojant surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos, valdančiojoje daugumoje dirbančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina – žemdirbiams kyla daugybė neaiškumų, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti Finansų ministerija.
„Ką tik buvau su ūkininkais susitikęs, jie buvo gavę visiškai klaidingą informaciją. (…) Yra daug neaiškumų. Iš pradžių buvo pasakyta, kad jiems bus įskaičiuotas visas Nekilnojamojo turto mokestis, po to parodėme, kad tikrai ne. Tada buvo ūkininkai iškėlę klausimą dėl pajamų, kad jiems iš karto bus 32 proc., tai vėl parodėme, kad ne, kad tai „laiptai“, – pirmadienį Eltai vardijo R. Žemaitaitis.
„Daug yra neaiškumų, kuriuos turėtų paaiškinti Finansų ministerija“, – pabrėžė jis.
S. Skernelis: tokių pačių argumentų turi ir kiti verslai
Savo ruožtu parlamentui vadovaujantis Saulius Skvernelis sako, kad panašius nusiskundimus galėtų reikšti ne tik ūkininkai, bet ir kiti verslininkai.
„Dabar ūkininkų logika yra labai paprasta, kad būtent nuo šios veiklos rūšies, susijusios su žemės ūkiu, reikia mokėti gerokai mažesnius mokesčius, kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį. Lygiai tokių pačių argumentų, matyt, turi ir advokatai, ir bandelių kepėjai, ir kiti verslai“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Tad, kodėl ūkininkų negirdėjo (dėl mokesčių reformos sprendžiantis parlamentas – ELTA), ir ar dar išgirs, Seimas apsispręs“, – pažymėjo jis.
Ketvirtadienį prie Seimo kritiškai naująją valdžios planuojamą mokesčių reformą vertinantys ūkininkai surengs piketą. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacija, protestas inicijuojamas parlamentui ketinant priimti įstatymus, ignoruojant ūkininkų pateiktas pastabas.
ELTA primena, kad neeiliniame posėdyje pirmadienį Seimas pradės svarstyti Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų apmokestinimo, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčius.
Finansų ministerija siūlo didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą – bendroms metinėms pajamoms taikyti 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus, kurie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.
Į šią sumą būtų įskaičiuotos ir pajamos iš individualios veiklos – progresiniai tarifai būtų pradedami taikyti, jai per metus siekiant daugiau nei 42,5 tūkst. eurų.
Tačiau Seimo K. Mažeika siūlė ūkininkams taikyti mokesčio lengvatas – iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU – 20 proc.
Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas šią iniciatyvą pirmadienio posėdyje atmetė.
