„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad dėl Valstybės kontrolės pateiktos informacijos apie Krašto apsaugos ministeriją (KAM) žadama kreiptis į prokuratūrą.
„Ten (Valstybės kontrolės atliktoje analizėje – ELTA) yra baisu. Su premjeru šnekėjau. Artimiausiu metu bus keletas kreipimųsi į prokuratūrą dėl viešųjų pirkimų, įvykdytų Krašto apsaugos ministerijoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ tvirtino R. Žemaitaitis, pabrėždamas, kad visi įtarimų keliantys viešieji pirkimai buvo atlikti tuomet, kai ministerijai dar vadovavo Laurynas Kasčiūnas.
„Viskas buvo prie Lauryno Kasčiūno. (…) Nežinau, kodėl buvusiai ministerijos vadovybei ir jos aplinkai dar nėra pareikšti įtarimai“, – svarstė „aušriečių“ lyderis.
G. Paluckas: R. Žemaitaitis į prokuratūrą dėl KAM patikrinimo kreiptųsi individualiai
Tą pačią dieną Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas pareiškė, jog į prokuratūra R. Žemaitaitis kreiptųsi individualiai.
„Remigijus Žemaitaitis gali ir individualiai kreiptis, ir nuo savo frakcijos gali kreiptis. tai yra jo konstitucinė teisė tai daryti“, – žurnalistams sakė premjeras.
Paklaustas, ar politikas į prokuratūrą kreiptųsi individualiai, premjeras patvirtino.
„Taip“, – patikino Vyriausybės vadovas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime vyko uždaras posėdis, kurio metu parlamentarams buvo pristatyta riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat apžvelgtos KAM atlikto audito išvados.
Vasario pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Valstybės kontrolės surinkti duomenys apie tai, kaip Lietuvoje pastaruosius kelis metus buvo leidžiami pinigai gynybai, visuomenei nebus atskleidžiami. Tuomet KAM kancleris Dainius Ivoškis aiškino, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad Valstybės kontrolė, aiškindamasi finansinius dalykus, priėjo prie informacijos, kuri yra riboto naudojimo.
Savo ruožtu Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas tikino, kad audito metu didesnių pažeidimų nenustatyta, o duomenys esą įslaptinti dėl patikrinimo metu nagrinėtos riboto naudojimo informacijos.
Vis dėlto, kovo pradžioje Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rekomendavo išviešinti dalį audito ataskaitos. Tuomet buvo pranešta, jog ministerija su Valstybės kontrole artimiausiu metu parengs pažymą, kurioje bus nurodyta, kokią informaciją galima paviešinti.
Apie tai, jog apibendrintos išvados visuomenei galėtų būt atskleistos, kiek anksčiau užsiminė ir premjeras Gintautas Paluckas. Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikino, jog tokios informacijos atskleidimas galėtų padėti nedraugiškoms valstybėms.
ELTA primena, kad Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.