R. Račkauskas: „Baltijos kelias yra tam tikras stebuklas. Vargu ar šiandien galėtume...

R. Račkauskas: „Baltijos kelias yra tam tikras stebuklas. Vargu ar šiandien galėtume jį pakartoti“

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, J. Stecevičiaus (LRT,LT), Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

R. Račkauskas.

Lygiai prieš 30 metų gyva žmonių grandinė sujungė visas tris Baltijos valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, taip simboliškai Baltijos šalis atskirdami nuo Sovietų sąjungos.

650 kilometrų vienybės. Iki šiol sunku patikėti, kad be visų šiuolaikinių ryšio priemonių prieš 30 metų Baltijos keliui susibūrė du milijonai žmonių. Baltijos kelias – toks istorijos puslapis, kuriuo galima džiaugtis be išlygų.

BIC

Saugo prisiminimus

Panevėžio sąjūdininkų atmintyje neišblėso Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus atsakingojo sekretoriaus Algimanto Plitniko, Tarybos narių Petro Kondratėno, Eugenijaus Žviko vardai. Jų jau nebėra – amžinąjį jiems atilsį.

Todėl ne dėl garbės Panevėžio sąjūdininkai saugo Baltijos kelio palikimą – jo trasoje rajono ribose pastatytus paminklinius akcentus – kryžius ir paminklus bei atsiminimus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Baltijos kelio 30-metis: kokie šiandien renginiai vyks Panevėžyje

650 kilometrų nusidriekęs vadinamasis Baltijos kelias tapo vienu svarbiausių istorinių įvykių, padėjusių pagrindus tam, kas šiuo metu yra visos trys Baltijos seserys.

Suvienijo tautas

Vienas iš Baltijos kelio koordinatorių, daugiau kaip prieš 30 metų aktyvus Sąjūdžio veikėjas, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas naujienų portalui JP teigia, kad ši įspūdinga akcija Baltijos šalių nepriklausomybės išvakarėse kaip niekas kitas suvienijo lietuvių, latvių ir estų tautas.

„Panevėžio rajone, mieste ir iki Lietuvos pasienio Baltijos kelio koordinatoriai buvome ne vienas. Aš, Algirdas Mulevičius ir amžiną atilsį, 1996 metais miręs, A. Plitnikas. Iki pat Saločių kelias buvo suskirstytas etapai ir mes buvome atsakingi už paskirtą Baltijos kelio ruožą. Aišku netik mes buvome organizatoriai. Buvo ir kitų pagalbininkų“, – mena 30 metų senumo neblėstančius įvykius R. M. Račkauskas.

Buvo vieningi

R. Račkauskas sako, kad Panevėžyje Baltijos kelio organizuoti net nereikėjo.

„Dabar net pačiam kiek keistai atrodo, kad sugebėjome sukviesti tiek žmonių, kai buvo tokios ribotos komunikacijos priemonės – juk mobiliųjų nebuvo. Viską padarė begalinis entuziazmas“, – sako Panevėžio meras ir kiek pasvarstęs priduria:

„Baltijos kelias yra tam tikras stebuklas ir vargu ar šiandien galėtume jį pakartoti net ir labai norėdami. Stebuklai – nepakartojami. Iš esmės tai buvo didžiulis laisvės troškimas. Dabar labai trūksta tokios uždegančios idėjos, kuri paliestų visus. Kita vertus, prieš 30 metų buvome jauni ir jūra iki kelių, kaip sakoma. Į priekį vedė begalinis noras laisvėti. Be to, ir vieningi buvome. Tą prieš 30 metų dieną pasauliui pasakėme savo tvirtą troškimą ir pasiryžimą – būti nepriklausomi.“

Baiminosi sabotažų

Panevėžio meras sako, kad tuomet paskirtą prižiūrėti Baltijos kelią kone keliais išvaikščiojo.

„Juolab kad, buvome mėgėjai, bet kiekvieną metrą išmatavome, kad tik žmonės sutilptų. Be to, reikėjo stebėti ir prižiūrėti, kaip statomi kryžiai, koplytstulpiai. Jie buvo statomi dar prieš 1989 metų rugpjūčio 23 dieną. Darbo tikrai buvo daug, o dar baiminomės sabotažų. Juk tai vyko sovietmečio pabaigos laikotarpyje ir KGB agentai dirbo“, – dalijosi prisiminimais R. Račkauskas ir pripažįsta, kad tai buvo originalus projektas.

Išliko prisiminimai

Šiandien negalime pakalbinti LS Panevėžio skyriaus atsakingojo sekretoriaus A. Plitniko. Jis Anapilin iškeliavo 1996 metais. Jam dar nebuvo 43 metų.

Negalime pakalbinti ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Juliaus Beinorto. Jis mirė šių metų vasario 13 dieną.

J. Beinortas.

Tačiau yra išlikę J. Benorto prisiminimai apie Baltijos kelią:

„Atskirai reikėtų paminėti masinį renginį, įvykusį 1989 m. rugpjūčio 23 d. ir skirtą Molotovo–Ribentropo sandėrio 50 metinėms paminėti. Trijų tautų – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – liaudies frontų susitarimu žmonės buvo pakviesti susikabinti į vieną ištisą gyvąją grandinę, prasidedančią Taline, prie Tompea tvirtovės, ir svarbiausiais

Estijos, Latvijos ir Lietuvos keliais per Rygą nusidriekiančią iki Vilniaus Gedimino pilies bokšto. Ilgesnėje negu 600 km grandinėje tilpo apie du milijonus žmonių.

Mums, panevėžiečiams, teko koordinuoti žmonių pasiskirstymą visame ruože nuo Šilų miestelio Panevėžio rajono pradžioje iki pat sienos su Latvija už Saločių. Nuogąstavimai, ar pakaks žmonių gyvai grandinei, pasirodė visiškai nepagrįsti. Lygiai 19-tą valandą „Baltijos kelio“ akcijos dalyviai kelioms minutėms susikabinę rankomis įžengė į kelio vidurį pareikšdami pasauliui savo valią: norime būti laisvi. Dalyvių buvo tiek, kad kai kuriose vietose galėjo būti ištiesta ir antroji tokia grandinė.

Pasaulis pamatė ir pripažino kaip savo mastu neturinčią lygių politinę demonstraciją.“

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.