R. Karoblis: visuomenė klaidingai įsivaizduoja gynybos finansavimą

R. Karoblis: visuomenė klaidingai įsivaizduoja gynybos finansavimą

Vaidotas BENIUŠIS (BNS) / BNS nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad gyventojų nepritarimą gynybos biudžeto didinimui lemia neišspręstos socialinės problemos ir klaidingas visuomenės įsivaizdavimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų.

R. Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos.

Tai ministras sakė komentuodamas visuomenės nuomonės apklausą, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, jog gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

BIC

„Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei – tai svarbiausia“, – BNS atsiųstame komentare sakė R. Karoblis.

Jo teigimu, apklausos duomenys yra „tiesioginis neišsprestų socialinių problemų atspindys bei klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete“.

Pasak R. Karoblio, „negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims – tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui“.

„Antra, krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė“ – sakė ministras.

R. Karoblio teigimu, 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad didžioji dalis ekonominės naudos tenka Lietuvos ekonomikai.

„Iki 2014 metų kariuomenė gyveno badmečiu, ir ją būtina modernizuoti. Mes savo ruožtu privalome užtikrinti skaidrias ir efektyvias investicijas į kariuomenės modernizaciją“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad „būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos – negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų“.

„Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys“, – sakė ministras.

R. Karoblis sakė sieksiąs, kad visuomenė suprastų, jog gynybos biudžeto didinimas yra būtina stipriai valstybei.

„Toliau sieksime visuomenės sutarimo, jog politinių partijų, Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga“, – sakė ministras.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.

Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.

Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.

AIK

Kraujo labaratorija

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.