R. Karbauskis siekia, kad Seimui būtų nuolat teikiama ataskaita dėl Gedimino kalno tvarkymo

R. Karbauskis.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia prašysiantis nuolat teikti Seimui informaciją apie Lietuvos simboliu tapusio Gedimino kalno būklę, žadama kas mėnesį lankytis prie kalno siekiant įvertinti atliktus darbus.

„Siūlysiu nuolatinės parlamentinės kontrolės sistemą, kad kas dvi savaites mes gautumėme raštiškai ataskaitą, kas daroma, kas padaryta, o kas mėnesį mes lankytumėme tą vietą, kad iš tikrųjų prieš visuomenę galėtumėme pasakyti, kad daroma viskas, ką galima padaryti. Ir viskas bus gerai su kalnu“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Vasaros pabaigoje ir rudenį dėl nuolatinio lietaus kalne nuslinko net keletas nuošliaužų, pastaruoju metu viena jų apgadino ir pagrindinį taką, kylantį nuo Sereikiškių parko į pilį.

Seimo Kultūros komiteto nariams būklę bei atliekamus darbus pirmadienį pristatė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Nacionalinio muziejaus atstovai.

Šiuo metu kalno aikštelėje pastatyta laikina dengta stoginė, atliekami archeologiniai tyrimai, atkasami likę nužudytų 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai. Pietrytinės kalno pusės papėdėje draudžiama vaikščioti, šlaite specialia technika tvarkomos nuošliaužos – naujausios jų pažeidė ir dalį. Šiaurės vakarų pusėje įrengiamos sutvirtintos skaldos kaskados, ant jų vėliau bus klojama velėna.

Anot R. Karbauskio, numatytų maždaug 9 mln. eurų kalno avarinei būklei suvaldyti ir rimčiau sutvarkyti neužteks, tačiau kiek pinigų prireiks, anot jo, atsakys tolesni geologiniai kalno tyrimai.

„Norint šitą kalną sutvarkyti kapitaliai, teks jį visą „nurengti“ ir iš naujo „aprengti“, – dėstė R. Karbauskis.

Kultūros viceministras R. Augustinavičius sakė, kad pietrytinis kalno šlaitas, kuriam kyla didelė nuošliaužų grėsmė, bus tvarkomas kitąmet rugsėjį, prieš tai bus atlikti geologiniai tyrimai. Anot jo, klojant kalno paviršinį sluoksnį anksčiau padaryta klaidų, todėl reikėtų susitaikyti su tuo, kad nuošliaužų, nepaisant visų prevencinių priemonių, bus ir toliau.

„Reikėtų akcentuoti, kad tikrai nuošliaužų bus, nes šiandien taikomos priemonės leidžia tik sumažinti jų skaičių. Tikslas – kad nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams. Pagrindinis visų darbų tikslas – kuo greičiau nuošliaužas apsaugoti nuo šalčio ir įrengi skaldos atramos bei drenažines sistemas“, – teigė jis.

R. Augustinavičius pažymėjo, kad pietrytiniame kalno šlaite esantis nestabilus technogeninis gruntas, kuris piltas ankstesniais dešimtmečiais siekiant išlyginti šlaitus, gali siekti ir iki septynių metrų gylio.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Pavasarį numatoma pradėti tvarkyti pietrytinę Gedimino kalno dalį Vilniuje

confident-noyce

Gedimino kalno pietiniame šlaite pastebėjus įtrūkimą pradedami stabilizavimo darbai

confident-noyce

Pirmajam Gedimino kalno tvarkymo etapui reikia 13 mln. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau