Opozicijai priklausančių „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis džiaugiasi prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakyta kritika valdančiajai daugumai. Kaip teigia „valstietis“, jis ir prezidentas dešiniųjų politikos netinkamumą supranta identiškai.
„Prezidentas ir mes valdančiųjų netinkamus veiksmus šalyje matome taip pat. Taip pat vertiname ir „čekučių“ skandalą, kad „žmonių pasipiktinimą kelia ne tik ir net ne tiek protu sunkiai suvokiamos istorijos apie dešimtis ar šimtus skirtingų kortelių degalams apmokėti, ir ne „čekučių“ trūkumas. Ne, kur kas labiau piktina keisti paaiškinimai ir aklas atsakomybės neigimas“, – komentuodamas prezidento išsakytas pastabas dėl vadinamojo „čekučių“ skandalo sako R. Karbauskis.
„Vertinu ir tai, kad prezidentas aiškiai įvardijo, jog valdantieji nemoka girdėti kitos nuomonės, nemoka klausytis ir girdėti. Jie ne tik nerodo pagarbos kitai nuomonei, bet dar ir kaskart į konstruktyvią kritiką atsikerta arogantiška panieka. Mes tą patyrėme siūlydami Šešėlinės Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus bei Seime teikdami savo projektus, kurie naudingi Lietuvos žmonėms“, – išplatintame pranešime cituojamas R. Karbauskis.
„Džiugu, kad prezidentas griežtai įvertino valdančiųjų blefą dėl išankstinių rinkimų, labai aiškiai pasakydamas, kad „vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės. Mėtytis ultimatumais. O galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“. Norą bet kokia kaina išsaugoti savus. Politinės atsakomybės stygių“ – pažymėjo R. Karbauskis.
Prezidentas G. Nausėda antradienį skaitydamas metinį pranešimą aptarė vadinamąjį „čekučių skandalą“. Apie tai kalbėdamas prezidentas nevengė kritikos tiek valdantiesiems, tiek Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
„Stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai“, – sakė G. Nausėda.
Visgi, pasak Daukanto aikšties lyderio, dar labiau stebina valdančiosios daugumos reakcija į kilusį skandalą.
„Vietoj to, kad spręstų, atrodytų, aiškią politinės etikos ir atsakomybės problemą, ji staiga pradėjo ieškoti kolektyvinės kaltės. Mėtytis ultimatumais. O galiausiai prabilo apie mistinę „visuotinę amnestiją“, – stebėjosi prezidentas.
Galiausiai skaitytame metiniame pranešime G. Nausėda kvietė valdančiuosius gerbti kitą nuomonę ir savo sprendimus grįsti ne partinės gerovės, o visuomenės interesų tikslais. Pasak jo, dėl kartais pasirodančio „atviro cinizmo“ ir atgimusio „neobebrystės reiškinio“ dalis Lietuvos žmonių jau dabar nekantriai laukia naujos valdžios.
„Vis daugiau nerimo pastaraisiais metais kelia akis badanti dėmesio politikos rezultatams stoka, savitikslės, prastai sumodeliuotos ir praktiniu patyrimu nepagrįstos reformos, skaidrumo stygius, o kartais – tiesiog atviras cinizmas. Antai mažų mažiausiai keistai atrodė po pertraukos į paviršių vėl išplaukusi idėja grąžinti „amžinus“ valstybės įmonių vadovus“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo prezidentas, veikiausiai prisimindamas buvusio ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmonos Agnės Belickaitės paskyrimo „Lietuvos geležinkelių grupės“ korporatyvinių reikalų direktore istoriją.
„Vėl esame priversti stebėti naujųjų, kad ir kitomis spalvomis pasidabinusių bebrų atgimimą, savotišką „neobebrystės“ reiškinį. Nedeklaruotas viešųjų ir privačių interesų sankirtas“, – sakė jis.