Protestuotojai prie Rusijos ambasados reiškė paramą Ukrainai

AutoriusIgnas Jačauskas (BNS)FotoBNS

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Akcijoje su palaikymo plakatais, Ukrainos vėliavomis susirinko apie 50 žmonių, tarp jų – Lietuvos ukrainiečių bendruomenės nariai, juos palaikantys baltarusiai, lietuviai, taip pat renginio iniciatoriai – Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

P. Auštrevičius teigė, kad šiuo protestu siekiama palaikyti Lietuvos „kaimynus ir mūsų istorinius partnerius“ jau beveik dešimtmetį tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir ukrainiečius.

„Rusija, kurstydama viešąją erdvę, naudodama dezinformaciją ir propagandą bando padaryti viską, kad dar labiau paspaustų Ukrainą“, – sakė politikas.

Anot jo, Lietuva negali pasyviai stebėti Rusijos veiksmų, kai Ukrainos pašonėje sutelkta per 100 tūkst. karių, o gąsdinimai „viršija bet kokias proto ribas“.

„Nerenkami žodžiai, bandoma gąsdinti, kaltinti Ukrainą tariamu bandymu pradėti karinius veiksmus. Bet žinome, kodėl taip daroma: Ukraina provokuojama – galbūt neteks kantrybės, galbūt atsakys ugnimi į ugnį“, – susirinkusiems sakė P. Auštrevičius.

„Mes žinome kaltininkus, kurie visa tai organizuoja: Kremliaus vadovai organizuoja visą šį reikalą norėdami dar kartą bauginti, atimti iš Ukrainos jos suverenias teises ir priversti jas elgtis pagal Rusijos scenarijų. Mes nesutinkame su tuo“, – pabrėžė jis.

BNS europarlamentaras teigė, kad Rusijos vykdomas kitų valstybių bauginimas „yra jau tarptautinis nusikaltimas“, o  šimtatūkstantinės kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos yra neturintis precedento ir rodo realų pasirengimą karinės jėgos panaudojimui.

„Tų karinių stovyklų įrengimas šalia sienos, tolimesnis telkimas rodo, kad karinis aspektas visos šios krizės yra aiškus. Rusija duoda suprasti, kad gali panaudoti karinę jėgą. Kodėl panaudos – yra keli scenarijai. Galbūt tai bandymas apskritai okupuoti visą Azovo pajūrį ir galbūt išspręsti vandens tiekimą Krymui. Antra – provokacijos, kurių valstybės neišlaiko, nes įtampa yra didžiulė. Trečia, manau, kad Rusijos federacija turi daugiau scenarijų, nei galime numanyti. Galbūt šiuo spaudimu jie tikisi, laukia, kad jiems Amerika ar Europa pasiūlys kažkokį sprendimą, kompromisą“, – sakė jis.

Ž. Pavilionis tvirtino, kad Vakarus ir Ukrainą vienija bendros vertybės, todėl jas būtina ginti.

„Turime padaryti viską, kad Vakarų pasaulis pradėtų tas vertybes ginti, kad nepasiduotų autokratinių valstybių spaudimui tą melą pristatyti kaip tiesą, žudynes, okupacijas nuodijimus paversti tiesa“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, Rusija bando „apkaltinti visus ir tuo pateisinti savo įsiveržimus, žudymus“, bet pasaulyje „kyla vertybių reikšmė“, keičiasi tiek Jungtinių Valstijų retorika atėjus prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai, tiek Europos pozicija spaudžiant Rusiją laikytis demokratinių vertybių.

Tiek P. Auštrevičius, tiek Ž. Pavilionis tvirtino, kad dar vienas Rusijos valdžios tikslų – siekis atstatyti kritusį populiarumą prieš šiemet vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus, taip pat suskaldyti Vakarus.

„Manau, tai vienas iš labai rimtų tikslų, tačiau yra ir kiti: tikslas yra suskaldyti Vakarus, parodyti, kad Baltijos šalys, Amerika, Kanada, Jungtinė Karalystė yra vienoje pusėje, o Prancūzija, Vokietija – kitoje. Aš manau, tai nepavyks (…). Trečias tikslas – priversti Bideno administraciją atsisakyti tos tiesos sakymo, priprasti prie melo, nusileisti Putino politikai. Aš manau, kad amerikiečiai to nepadarys“, – BNS teigė Ž. Pavilionis.

Ketvirtadienį iš Kijevo grįžęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad situacija Ukrainoje dėl pašonėje telkiamos Rusijos kariuomenės atrodo pavojingesnė nei prieš Krymo aneksiją 2014-aisiais.

Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Belorus“ darbuotojams protestuojant Vilniuje, URM žada siekti sanatorijos perėmimo

confident-noyce

Prezidentas priėmė Portugalijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

confident-noyce

G. Landsbergis: priešingai nei rusų diplomatai, išsiųsti lietuviai Rusijos nešnipinėjo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau