Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą negali būti pripažinti nusikaltimu, nes nėra duomenų, kad ji būtų sąmoningai skleidusi melagingus prasimanymus su tikslu pakirsti žmonių pagarbą.
Teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl partizano šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo. Prokuratūros buvo prašoma įvertinti R. Vanagaitės melagingus teiginius, kad jis nebuvo kankinamas ir bendradarbiavo su KGB.
Anot prokuratūros, kelti baudžiamąją bylą galima tik tuomet, jei būtų įrodyta, kad R. Vanagaitė „suvokė, jog skleidžia apie mirusį melagingus prasimanymus ir kad tai gali nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą mirusiojo atminimui bei tokių melagingų teiginių skelbimu siekė būtent tokios žmonių reakcijos“.
„Šiuo konkrečiu atveju įvertinus R. V. pasisakymų šia tema visumą pripažinta, jog duomenų, kurie leistų įrodyti, kad asmuo veikė tiesiogine tyčia, nėra“, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Prokuratūros vertinimu, R. Vanagaitės teiginiai turi būti vertinami etikos ir moralės aspektais.
R. Vanagaitė praeitą savaitę pripažino, kad paskelbė melagingus teiginius apie partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą ir viešai atsiprašė dėl savo „skubotų ir arogantiškų“ komentarų.
„Šiandien aš atvirai pripažįstu, kad mano išsakyta nuomonė dėl to, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas nepatyrė kankinimų, o susižalojo pats, buvo visiškai klaidinga, paremta bylose užfiksuotu melu, stengiantis paslėpti kankinimų pėdsakus“, – sakė R. Vanagaitė.
„Labai gailiuosi dėl savo skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje“, – pridūrė ji.
Reaguodama į R. Vanagaitės teiginius, leidykla „Alma littera“ nutraukė su ja bendradarbiavimą ir išėmė jos knygas iš prekybos.
Su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas buvo sulaikytas 1956 metais, žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, o 1957 metais jam įvykdyta mirties bausmė. Nepriklausomoje Lietuvoje jam suteikti aukšti valstybės apdovanojimai.
Kurs filmą
R. Vanagaitė apie partizanų vadą ėmė kalbėti, reaguodama į Seimo iniciatyvą paskelbti 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines.
Ji interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.
Jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas-Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nurodė neturinti jokios informacijos, kurie patvirtintų E. Zuroffo kaltinimus. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas-Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą.
1957 metais partizanų vadas sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.
Lietuvoje partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko 1944-1953 metais.
Režisierius Vytautas V. Landsbergis penktadienį pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą.
„Filmas bus kuriamas privačia iniciatyva, kreipiantis į verslininkus, fondus, privačius aukotojus. Tai bus dovana A.Ramanausko-Vanago ir mūsų valstybės šimtmečiui“, – feisbuke rašė menininkas.
