Pirmoje interviu dalyje vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą, sakoma Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pranešime žiniasklaidai.
Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof. V. Usonį ir bendromis jėgomis stengiasi pagelbėti vaikus skiepyti nuo COVID-19 ligos besirengiančioms šeimoms surasti atsakymus į rūpimus klausimus.
– Kaip vaikai ir paaugliai toleruoja vakciną nuo COVID-19?
– Plačiai diskutuojama apie vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją. Realaus gyvenimo duomenų išvados iš JAV ir Kanados rodo, kad tokio amžiaus vaikai skiepą toleruoja geriau nei vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai bei suaugusieji. Tokia yra šios dienos situacija, tą mato gydytojai ir tėvai, ir tai nuteikia optimistiškai.
Vakcinos yra biologiniai preparatai. Negalime net teoriškai teigti, kad jos nesukelia jokios reakcijos, nes vakcinos juk ir skiepijamos tam, kad sukeltų imuninį atsaką ir suaktyvintų imuninę sistemą. Jautresniems asmenims tas imuninės sistemos suaktyvinimas gali turėti didesnių ar mažesnių nepageidaujamų povakcininių reiškinių. Tokia yra vakcinacijos teorija ir praktika. Vakcinas jau skiepijame daugiau nei 200 metų, ir šie procesai yra žinomi ir ištirti.
– Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį po vakcinacijos?
– Apie nepageidaujamus reiškinius turi kalbėti medicinos specialistai, nes jei nekalbėsime mes, kalbės žmonės be išsilavinimo ir ekspertinių medicinos žinių.
Ką rekomenduoja kitų šalių ir Lietuvos gydytojai? Paskiepijus vaikus, skirkime jiems daugiau dėmesio, labiau juos stebėkime, ypač berniukus, ypač paauglius. Maždaug 2 savaites po skiepo nerekomenduojami didelio intensyvumo fiziniai krūviai, tokie kaip labai intensyvios treniruotės ar ištvermės reikalaujančios varžybos. Tai nereiškia, kad vaikai turi sėdėti sudėję rankas ir negali pajudėti. Kalbame apie intensyvias, sekinančias ir daug ištvermės reikalaujančias fizines veiklas ir varžybas. Jei varžybos yra suplanuotos, tuomet reikėtų paderinti skiepo datą.
Esant simptomams, tokiems kaip silpnumas, spaudimo jausmas ar skausmai širdies plote, labai svarbu nelaukti ir nekentėti, o kreiptis į savo gydytojus, o šie jau tikrai žino, ką tokiais atvejais reikia daryti.
Kalbant apie vaikų nuo 5 metų grupę, Lietuvoje didelės patirties dar neturime, tačiau pagal užsienio šalių, paskiepijusių milijonus tokio amžiaus vaikų, specialistus povakcininės reakcijos yra bendro pobūdžio, tokios kaip skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje, trumpalaikis karščiavimas.
Bendra išvada – maži vaikai vakciną toleruoja geriau nei vyresni vaikai, paaugliai ar suaugusieji.
– Ar vaikai ir paaugliai sunkiai serga COVID-19 liga?
– Nelyginkime sergančio vaiko su sergančiu suaugusiuoju. Kaip vaikų gydytojas, aš tai kartoju labai seniai.
Kalbėdami apie gripą ir kitas vaikiškas infekcijas, vis dar minime, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Lyginkime šeimą, kurioje vaikai yra sveiki, ir šeimą, kurioje vaikai serga. Susirgus vaikui, sugriūva visos šeimos gyvenimo kokybė, o neretai ir trijų šeimų, nes ir seneliai naktį jaudinasi ir nebemiega.
– Kokie yra COVID-19 ligos liekamieji reiškiniai ir komplikacijos?
– COVID-19 liga vaikai serga kitaip nei suaugusieji, jų simptomai yra kitokie. Didžiausią rūpestį kelia kelios situacijos. Viena jų – dėl COVID-19 atsiradęs daugybinis organų pažeidimas, kai sutrinka įvairių vidaus organų veikla. Tai yra labai klastinga liga ir sudėtinga situacija, atsirandanti maždaug po 2–3 savaičių, net persirgus besimptome ar labai lengva COVID-19 forma. Laimei, ši būklė pasitaiko nedideliam vaikų skaičiui. Tokią patirtį turi Lietuvos intensyviosios terapijos gydytojai įvairiose ligoninėse ir tai yra labai rimta COVID-19 komplikacija.
Kita komplikacija – kai po persirgtos COVID-19 ligos, net ir po lengvos ar besimptomės formos, mėnesį ar kelis vaikai ir paaugliai jaučia sunkiai paaiškinamus reiškinius – labai greitą nuovargį, galvos skausmus. Nuovargis kyla net po lengvų veiklų ar išėjus pasivaikščioti. Dėl galvos skausmų yra sunku mokytis, sutrinka kitos veiklos. Tai yra visai kita simptomatika, nei suaugusiųjų. Ir jei vaikas ar paauglys dėl galvos skausmų negali tinkamai mokytis, ši komplikacija yra rimta.
– 2018 m. Lietuvoje atsiradus galimybei skiepyti vaikus nuo mirtinos meningokoko infekcijos, skiepijimo apimtys reikšmingai išaugo tik po nelaimių, kai nuo meningokoko mirė keletas nepaskiepytų vaikų. Kaip manote, ar reikia laukti tokių skaudžių netekčių nuo COVID-19, kad tėvai priimtų sprendimą skiepyti vaikus?
– Kiek raudonų pavojaus signalų mums dar reikia? Lietuvos didžiosiose ligoninėse nuolat gydomi COVID-19 sergantys vaikai ir paaugliai. Tai yra vaikai, kuriems reikia hospitalinio gydymo. Deja, turime vaikų ir paauglių, kuriems reikia net intensyviosios terapijos. Tokių atvejų yra Vilniaus ir Kauno klinikose. Jau ir Lietuvoje turime vaikų ir paauglių mirčių nuo COVID-19 atvejų.
Ko dar reikia, kad įsitikintume, jog COVID-19 yra pavojingas vaikams ir paaugliams? Siekdami savo vaikams geriausio, visomis galimomis ir šiuo metu prieinamomis priemonėmis turime saugoti juos nuo ligų, įskaitant ir COVID-19.
– Ką norėtumėte patarti tėvams, kurie dar tik svarsto dėl savo vaikų skiepijimo nuo COVID-19?
– Pirmiausia – priimti teisingą sprendimą paskiepyti savo vaikus. Ir kartu linkiu, kad teisingam sprendimui tėvai pasirinktų patikimą informacijos šaltinį.
Šiandien informacija yra atvira ir laisvai prieinama. Turime galimybę skaityti didžiųjų tarptautinių organizacijų – PSO, JAV Atlantos ligų kontrolės centras, Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba, taip pat ir Lietuvos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba – interneto svetainėse skelbiamą informaciją. Svarbu, kad tai būtų profesionalų parengtos išvados, o rekomendacijas teiktų specialistai, turintys reikiamas kompetencijas ir atsakomybę prieš visuomenę. Tai yra vienas pasirinkimas. Kitas pasirinkimas – vadovautis kitais argumentais.
Ar prieš priimdami sprendimą dėl savo vaikų sveikatos norėtumėte girdėti vaikų gydytoją, ar asmenį, neturintį medicininio išsilavinimo, bet turintį savo nuomonę? Aš manau, kad galvojant apie savo vaikų sveikatą ir ateitį protingiausia būtų pasirinkti ir remtis kompetentingų žmonių rekomendacijomis.