11 C
Panevėžys
Sekmadienis, 18 balandžio, 2021

Profesorius S. Čaplinskas atskleidė, kaip gyvensime po visuotinės vakcinacijospakartotinai užsikrėsti tikimybė išliks

AutoriusMARGARITA VOROBJOVAITĖ (15MIN.LT)FotoBNS
S. Čaplinskas.

Medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko nuomone, nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre atsidūrę Lauksargių globos namų senjorai susirgo. Profesorius paaiškina: teigiamas PGR tyrimo rezultatas savaime nieko nereiškia. Svarbiausia – ar pakartotinai užsikrėtusiam vakcinuotam asmeniui vėl išsivysto aktyvūs simptomai.

„Imunitetas visiškai susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrojo skiepo, tačiau juk niekas nesako, kad žmogus, šiuo atveju, Lauksargių globos namų senjorai, nebegali užsikrėsti. Nosiaryklėje rastas PGR dar nereiškia, kad jie serga, ir nereiškia, kad jie aktyviai platina infekciją“, – sako profesorius.

S. Čaplinskas remiasi mokslo žurnale „The Lancet“ vasario 1 dieną publikuotomis pirminėmis „Oxford–AstraZeneca“ vakcinos tyrimo išvadomis. Jei jos pasitvirtintų, būtų galima aiškiai sakyti, kad vakcinos apsaugo ne tik nuo sunkesnių COVID-19 formų, bet ir gerokai sumažina ligos plitimo tikimybę.

S. Čaplinsko žiniomis, teigiami paskiepytų globos namų gyventojų PGR testo rezultatai buvo aptikti atsitiktinai – sukarščiavus dviem senjorams, jų kraujo tyrimai rodė infekciją, kartu padaryti tyrimai ir kitiems vakcinuotiems asmenims parodė teigiamą PGR tepinėlio rezultatą, nors dauguma nejautė jokių simptomų.

„Galimas variantas, kad problema ne vakcina ir ne tai, kad šiems garbingo amžiaus žmonėms, turintiems įvairių sveikatos problemų, nesusiformavo imunitetas. Tai, kad paskiepytam žmogui vėl užsikrėtus PGR testo rezultatas yra teigiamas – nieko nuostabaus. Mokslininkai nesakė, kad paskiepytas žmogus negali užsikrėsti dar kartą, kad jis negali platinti viruso“, – aiškino S. Čaplinskas.

Medicinos specialistas akcentuoja, kad šiuo metu atliekami „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ paskiepytų asmenų tyrimų rezultatai – daug žadantys.

„Tai, kad skiepai labai efektyviai apsaugo paskiepytą žmogų nuo sunkios ligos išsivystymo, yra aiškiai įrodytas faktas. Tai, kad paskiepytas žmogus išskiria mažiau viruso ir mažiau yra užkrečiamas, preliminarūs duomenys jau yra. Tie duomenys nerodo, kad paskiepytas žmogus visai nebeišskirs viruso ir bus visai neužkrečiamas. Panašu, kad jis bus daug mažiau užkrečiamas ir turės daug mažiau galimybių užkrėsti kitus“, – kalbėjo profesorius.

S. Čaplinskas pasakoja, kad vakcinos efektyvumas nustatomas tyrimo metu, kai skiepijama didelė grupę žmonių, kurių vieni gauna dozę placebo, o kiti – realios vakcinos. Buvo skaičiuojama, kad iš visų dalyvavusių „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinos tyrime – gavusių placebą ir vakcinuotų – koronavirusu turėjo užsikrėsti arti 200 žmonių.

Klinikinių tyrimų metu „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinas gavo 18 198 asmenys, placebą – 18 325. Iš vakcinuotųjų susirgo 8 žmonės, iš gavusių placebą – 162. „Vadinasi, rizika susirgti pasiskiepijus, pervedus į procentus yra 5 proc., atitinkamai vakcinos efektyvumas – 95 procentai. Tai reiškia, kad pasiskiepijus tikimybė užsikrėsti ir susirgti klinikine ligos išraiška paskiepytiems asmenims 95 procentais mažesnė nei neskiepytiems“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Pasak S. Čaplinsko, jau atlikti ir nepriklausomi, ne gamintojo, tyrimai parodė panašius rezultatus: Izraelyje, ištyrus 1200 žmonių, kuriems išsivystė simptomai, gautas panašus skaičius – 94 procentų efektyvumas.

„Tai reiškia, kad vakcinos efektyvumas yra labai aukštas ir jau įrodytas, jei kas dar abejojo gamintojo atliktais klinikiniais tyrimais. Tačiau vakcinos efektyvumo tyrimai neatsako į klausimą, ar paskiepytas žmogus, vėl susidūręs su virusu, bus užkrečiamas. Pas jį gali virusas patekti, jis gali daugintis jo nosiaryklėje. Daugeliu atvejų, jis nesukels klinikinės ligos, tačiau gali likti nosiaryklėje“, – apie pakartotinio užsikrėtimo galimybę kalbėjo profesorius.

Jo teigimu, šiuo metu mokslininkų atlikti preliminarūs „Oxford-AstraZeneca“ ir „Pfizer“ / „BioNTech“ vakcinų tyrimai dėl pakartotino užsikrėtimo ir viruso platinimo galimybių rodo panašius rezultatus.

„Pirmas dalykas tikrai aiškus – skiepai padės išvengti sveikatos sistemos perkrovimo ir bus mažiau sunkių ligonių. Antra – skiepai tikrai prisidės prie lėtesnio infekcijos plitimo“, – reziumavo medicinos specialistas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ligoninėse šiuo metu gydomas 1101 COVID-19 pacientas, iš jų 116 – reanimacijoje

confident-noyce

Praėjusią parą nustatyti 726 nauji COVID-19 atvejai, mirė 6 žmonės

confident-noyce

Lietuva – vėl juodojoje pandemijos zonoje: į ligoninę dėl COVID-19 patenka vis jaunesni žmonės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau