Šiais metais Panevėžio miesto profesinės mokyklos sulaukė didesnio populiarumo nei pernai. Tokį susidomėjimą šios mokyklos pelnė ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. pagal Švietimo ministerijos duomenis rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu.
Profesinis mokslas yra orientuotas į darbo rinką
„Kasmet vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas. Pirmiausia įgyja profesiją, o po to, jei nori, siekia bakalauro ir magistro. Tačiau dauguma įsidarbina arba patys sukuria darbo vietas. Profesinio mokymo sėkmę lemia ir darbo rinkos poreikiai, ir mokymo kokybė, ir mokyklų bei darbdavių bendradarbiavimas ruošiant reikalingus specialistus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nors Lietuva pirmauja Europoje jaunų žmonių turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičiumi, ne visada įgytas mokslas yra kokybiškas ir suteikiantis kompetencijų, sako darbdavių atstovai.
Tad baigusieji universitetus, dažnai neranda darbo ir papildomai renkasi mokslus profesinio rengimo centruose. Pastarųjų vadovai teigia, kad profesinis mokslas populiarėja ir yra orientuotas į darbo rinką.
Nors priėmimas į profesines mokyklas dar tęsiasi, 13 profesinio mokymo įstaigų jau yra gavusios daugiau kaip 60 proc. būsimųjų mokinių paraiškų. Kaip ir praėjusiais metais, populiariausios grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, suvirintojo profesijos. Taip pat programuotojo bei multimedijos paslaugų teikėjo specialybės.
[quote_box_right]Šiemet Panevėžio teritorinėje darbo biržoje registruoti 39 Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos absolventai, 51 Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos ir 115 Panevėžio profesinio rengimo centro absolventų[/quote_box_right]
73 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo per 300 įvairių profesinio mokymo programų įvairiuose ūkio sektoriuose: inžinerijos ir kompiuterijos, architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, meno, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, paslaugų asmenims, verslo administravimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir t. t.
Privalo atgauti reputaciją
Verslininkas Jonas Katinas mano, kad profesinių mokyklų programos privalo atgauti reputaciją. „Kaip manote, ar geriau studijuoti aukštojoje mokykloje mokamoje vietoje, pabaigti prasčiausiais balais ir vėliau stovėti Darbo biržoje be darbo ir be ateities, ar vis dėl to pasirinkti profesinę mokyklą ir užsiimti vaikui tuo, kas jam teikia malonumą bei dirbti srityje kur šis taps gerbiamu specialistu“, – teigia J. Katinas.
Profesinės mokyklos atgauna populiarumą
„Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius pastaraisiais metais mažėja, o norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose skaičius kasmet auga po 10 proc., arba apie 2 tūkst. jaunuolių“, – sako Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
„Panevėžio profesinio rengimo centras jau 5 metai priima vis daugiau mokinių. Pagal mūsų gaunamą statistiką, profesinio rengimo centro mokiniai gana lengvai pabaigę mokslus randa darbą“, – naujienų portalui JP teigė Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula.
Profesinės mokyklos išgyvena renesansą
Šiemet Panevėžio teritorinėje darbo biržoje registruoti 39 Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos absolventai, 51 Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos ir 115 Panevėžio profesinio rengimo centro absolventų.
[pull_quote_left]„Šeimose neturi būti kalbama, kad vaikas būtinai privalo stoti į aukštąją mokyklą, tai neturi būti būtinybė. Pirmiausia, vaikus auginantys tėvai turėtų suprasti, kad jie privalo skatinti vaiką tapti geru specialistu“, – įsitikinęs verslininkas J. Katinas[/pull_quote_left]
Darbo biržos įsidarbinimo barometro duomenimis, Panevėžio apskrityje šiais metais didžiausias galimybes įsidarbinti turi siuvėjai, virėjai, statybininkai, barmenai, kepėjai, suvirintojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.
Šiemet Profesinio rengimo centre populiariausios profesijos yra kirpėjo, automobilių mechaniko, higieninės kosmetikos kosmetologo, automobilių elektromechaniko, kompiuterių įrangos derintojo, apdailininko.
Nors apie profesines mokyklas kadaise kurti anekdotai, daugelis tėvų ir net mokytojų neklusnius vaikus gąsdindavo šiomis mokymo įstaigomis, šiandien profesinio rengimo centrai išgyvena renesansą. Jas renkasi vis daugiau būsimų amato meistrų.
„Šeimose neturi būti kalbama, kad vaikas būtinai privalo stoti į aukštąją mokyklą, tai neturi būti būtinybė. Pirmiausia, vaikus auginantys tėvai turėtų suprasti, kad jie privalo skatinti vaiką tapti geru specialistu“, – įsitikinęs verslininkas J. Katinas.
Skatinama susipažinti iš anksto
Gana dažnai profesinio rengimo centruose vyksta pažintiniai renginiai, kurių metu jaunuoliai iš kitų mokyklų yra kviečiami susipažinti su amatais ir profesijomis, kurias ruošia profesinės mokyklos.
Panevėžio miesto gimnazijos skatinamos technologijų praktines pamokas perkelti į profesines mokyklas, kur vaikai turėtų galimybę plačiau susipažinti su įrenginiais ir jų galimybėmis.
[pull_quote_right]„Šiuo metu jaunas žmogus, eidamas į darbo rinką, privalo turėti ne tik teorines žinias, tačiau visur reikalaujama praktikos. Profesinio rengimo centruose moksleiviai įgyja visko, ko jiems gali prireikti“, – sako Panevėžio profesinio rengimo centro vadovas B. Sadula[/pull_quote_right]
„Gaila, kad ne visos Panevėžio miesto gimnazijos noriai jungiasi į šią iniciatyvą. Miesto savivaldybė tokį projektą pradėjo įgyvendinti jau nuo praėjusių metų. Tačiau dar nėra Švietimo ministerijos sukurtos bendros sistemos, kurioje butų apgalvotas atsiskaitymas, pedagogų krūvio paskirstymas ir kiti klausimai. Šis projektas kol kas žengia tik pirmuosius savo žingsnius“, – naujienų portalui JP teigė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.
„Švietimo ministerija, kad tokios pamokos būtų vykdomos ir skatintų profesijų pasirinkimą, įsipareigoja padengti moksleivių kelionės išlaidas“, – pridūrė verslininkas J. Katinas.
Profesinio rengimo centrai Panevėžyje suteikia pačias geriausias sąlygas savo moksleiviams, kadangi per pastaruosius kelerius metus, dėka Europos Sąjungos lėšų, atnaujinta visa įmanoma įranga ir įkurtos vienos moderniausių mokymo bazių šalyje.
Sukelia papildomų problemų
Dauguma mokinių profesinio rengimo centrus renkasi dėl trumpiau trunkančių mokslų. Tačiau tai nereiškia, kad nukenčia ir dėstomų profesijų dalykai.
Kaip teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, dažnai aukštojo mokslo įstaigą baigusį studentą, tenka po studijų dar papildomai mokyti, o su baigusiais profesines mokyklas situacija kitokia.
Neretai pasitaiko, kad tam tikras specialybes įgiję studentai, neturi reikiamų pažymėjimų, tad darbdaviai būna priversti siųsti juos atgal į mokymo įstaigas arba tam tikrus kursus ir tuo pat metu mokėti atlyginimą už darbą, nors studentas realiai nedirba. Pasak Panevėžio PPAR prezidento, tai neturėtų būti darbdavio galvos skausmas.
„Šiuo metu jaunas žmogus, eidamas į darbo rinką, privalo turėti ne tik teorines žinias, tačiau visur reikalaujama praktikos. Profesinio rengimo centruose moksleiviai įgyja visko, ko jiems gali prireikti“, – pridūrė Panevėžio profesinio rengimo centro vadovas B. Sadula.