Privalomas augintinių „čipavimas“ kelia panevėžiečių pasipiktinimą

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, TV3
Privalomas augintinių „čipavimas“ kelia panevėžiečių pasipiktinimą.

Seimo įvesti gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai kačių, šunų ir naminių šeškų augintojams kelia daug klausimų. Ne visi pasiryžę ženklinti, arba kitaip tariant „čipuoti“, savo augintinius. Dalis šeimininkų teisinasi, kad jų augintinis laikomas tik namuose, neišeina iš namų arba yra uždarytas voljere, todėl „čipavimas“ – beprasmis.

Ženklinimo terminai

Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui.

Jei augintiniai gimė iki įstatymo įsigaliojimo datos, kuri numatyta šių metų gegužės 1-ąją, jie turės būti paženklinti iki 2022 metų gegužės 1-osios. Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams gyvūnų ženklinimą kompensuos valstybė, tačiau jokios aiškios tvarkos dar neparengė. Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau – iki 2022 metų gruodžio 31-osios.

Įstatymo pakeitimai taip pat uždraudė gyvūnų prekybą lauko turgavietėse, o veterinarijos gydytojai įpareigoti informuoti atsakingas institucijas, kai kyla įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui.

„Čipuoti“ neketina

Panevėžio rajono Berčiūnų kaimo gyventojas Juozas Balys džiaugiasi savo pusantrų metų kalytės Mikės draugija. Tačiau pripažino, kad šuo neturi vadinamojo „čipo“ – nėra įtrauktas į Gyvūnų augintinių registrą. Juozas tikino nė neketinantis to daryti ir mokėti keliolikos ar keliasdešimt eurų.

„Kaime gyvenant, šuniuką laikant voljere dėl apsaugos – tikrai aš prieš“, – sako Juozas.

J. Balys.

Lygiai taip pat neženklinta ir kaimynystėje amsinti Mikės bendravardė. Gyvūnų augintinių registre nėra ir kito išdidaus kambarinio katino.

„Kad jis niekur neišeina. Pas Juozelį jeigu nueina, pas kaimyną“, – pasakojo Berčiūnų gyventoja Stasė Mališauskienė.

S. Mališauskienė.

Ramygalos gyventoja Regina Urbonienė penkiametę katę Luną augina daugiabutyje, ketvirtame aukšte. Ji teigė nesuprantanti, kam reikia augintinę čipuoti, jei ji neišeina iš namų.

„Ženklinti neketinu ir nesuprantu, kam to reikia. Mes ją laikome tik namuose, balkonas įstiklintas, todėl – tikrai neiššoks. Esame bandę seniau ją vedžioti lauke su pavadėliu, bet jai tai nepatiko, tad ir gyvena namuose, neišeidama“, – paaiškino Regina.

Panevėžiečiai teigė nesuprantantys, kam reikia augintinius čipuoti, jei jie neišeina iš namų.

9 iš 10 – neregistruoti

Tokių neregistruotų augintinių visoje Lietuvoje – net 9 iš 10, nors oficialių skaičių, žinoma, nėra. Tai reiškia, kad pasimetę gyvūnai pildo prieglaudas, nelegalūs veisėjai neženklintus gyvūnus daugina ir taip dar gausina neveislinių šunų ar kačių gretas.

Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris Justinas Stašys tikino, kad naujai įvesta pataisa – labai naudinga. „Čipas“ reikalingas, kadangi kaip žmogus turi asmens dokumentą, pasą, taip ir augintinis turi turėti priemonę atpažinimui. Niekada negali žinoti, kas gali nutikti tiek augintiniui, tiek šeimininkui, todėl „čipas“ gali padėti atrasti keturkojo šeimininką“, – sakė jis.

J. Stašys.

Paklaustas, ką mano apie tuos, kurie neketina ženklinti augintinio dėl to, kad jis auga voljere ar visada būna namuose, J. Stašys aiškino, kad tai – nėra pasiteisinimas. „Tai, kad, pavyzdžiui, katinas nuolat sėdi namuose, tikrai nėra pasiteisinimas „nečipuoti“, nes jis gali pabėgti, o nereikėtų atmesti ir tokių nelaimių kaip gaisras. O voljeras taip pat gali atsidaryti. Net kažkas piktybiškai gali jį atidaryti, išleisti šunį. Yra visokių niuansų“, – pasakojo prieglaudos savanoris.

Susidomėjmas „čipais“ padidėjo

Rožyno veterinarijos klinikos vadovas Juozas Sederevičius tikino, kad padaugėjo žmonių, besidominčių gyvūnų ženklinimu, tačiau tokių, kurie ateitų „čipuoti“ – vis dar nedaug. „Jau nuo kalbų apie įstatymo išleidimą, ketinimą įvesti privalomą ženklinimą, žmonių, skambinančių į kliniką ir klausiančių apie ženklinimo sąlygas – padaugėjo, bet tokių, kurie iš tiesų ateitų ir „čipuotų“ – ne itin daug. Skaičiai vis dar tokie, kokie ir vyravo visą laiką“, – atskleidė J. Sederevičius.

J. Sederevičius.

„Čipas“ kainuoja apie 10–15 eurų priklausomai nuo to, kas ir kur ženklina. Visgi Rožyno veterinarijos klinikos vadovas paaiškino – jei prasidės masinis ženklinimas, kainos tikrai kris. Taip pat vyras ramino, kad „čipavimas“ nėra pavojingas, todėl šeimininkai drąsiai gali ženklinti net ir vyresnio amžiaus gyvūnus.

„Tai tiesiog mikroschema po oda, kuri tikrai neturi jokios įtakos sveikatai, tad tai – nepavojinga. „Čipas“ naudingas tuo, kad jei augintinis pasimeta, jį lengva atrasti. Nuskenavus „čipą“ iškart matome visus šeimininko duomenis ir galime grąžinti gyvūną į namus“, – sakė J. Sederevičius.

„Galvose košė“

Dalis opozicijos aiškino, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas. Tačiau veterinarijos klinikos vadovas teigė, jog žmonių, kurie taip elgtųsi, „galvose tik košė“. „Jei kažkas taip mąsto, tai jie ir nenusipelnė laikyti augintinio. Kaip galima išmesti gyvūną į gatvę? Aš niekada to nesuprasiu. Vietoje išmetimo, geriau jau atiduoti į prieglaudą. Ten juo bus pasirūpinta“, – atviravo vyras.

„Iš praktikos sakau, kad į kliniką atgabenama išties daug pasimetusių, o kartais ir paliktų gyvūnų. Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoriai aktyviai dirba, ieško mylinčių šeimininkų. Kartais, jei Lietuvoje nepavyksta atrasti šiltų namų, jų ieškome užsienyje. Dažnai gabename keturkojus į Skandinavijos šalis. Manau, kad ši įstatymo pataisa net leis sumažinti gyvūnų skaičių gatvėse“, – aiškino J. Sederevičius.

Taip pat klinikos vadovas pridūrė, jog ieškoti pasimetusio „nečipuoto“ augintinio – labai sunkus darbas. „Dažnai šeimininkai skambina į kliniką ir klausia, ar nebuvo atvežtas jų augintinis. Paklausti, ar jis „čipuotas“, dažniausias atsakymas – ne. Tokiu atveju tai tas pats, kas gaudyti vėją laukuose“, – sakė jis.

Augintinių ženklinimas – svarbus žingsnis siekiant jų gerovės

 

Seimo sprendimu nuo gegužės 1 d. įteisintas augintinių ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila tikino, kad augintinių ženklinimas poodinėmis mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre yra labai svarbus žingsnis siekiant bendrai gyvūnų gerovės situacijai gerinti šalyje.

Ž. Vaišvila.

„Svarbiausias akcentas – gyvūnų atsekamumas, kurio privalumas: efektyvesnė pasiutligės prevencija, bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimas, pasiklydusių gyvūnų grąžinimas šeimininkams, augintinių savininkų atsakomybės didinimas ir veisimo bei prekybos kontrolė. Ženklinimas ir registravimas turi apimti visus augintinius, nepriklausomai kur ir kokiu būdu jie yra laikomi.

 

Šiam momentui jis gali būti laikomas voljere, namie, o po kurio laiko, dėl susiklosčiusių aplinkybių, juk neretais atvejais ir dėl savininko neatsakingumo, jis gali atsidurti gatvėje bei tapti bešeimininkiu ir beglobiu gyvūnu. Identifikavimas leistų operatyviai atsekti augintinio savininką, grąžinti jam gyvūną, o nustačius, kad savininkas nesiėmė priemonių ar specialiai pasielgė neatsakingai – pareikalauti jo atsakomybės. Tokia priemonė neabejotinai turėtų sumažinti tokių atvejų skaičių, kada siekiama neatsakingai pasielgti, t. y. „atsikratyti“ gyvūnais.

 

Taip pat privalomas gyvūnų ženklinimas ir registravimas yra labai svarbi priemonė jų veisimo ir prekybos kontrolės vykdymui. Šiuo atveju atsirastų galimybė atsekti veisiamus gyvūnus, nustatyti jų judėjimą, perdavimą kitam savininkui.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Arktyje dėl klimato kaitos įprastus lokius keičia keistos išvaizdos hibridai

confident-noyce

Kodėl gorilos mušasi į krūtinę? Viskas čia kur kas gudriau nei manėte

confident-noyce

Panevėžio policija perspėja apie naują sukčiavimo būdą: prašoma pervesti avansą už neva parduodamą veislinį šunį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau