Mūsų reakcija į klimato kaitą yra dažnai prilyginama hipotetiniam verdančios varlės scenarijui, kuomet varlė sėdi vandens pilname puode, kurį iš lėto kaitina ugnis, o varlė yra pasmerkta žūčiai.
Pasirodo, jog šis palyginimas ne iš piršto laužtas ir tikrai puikiai tinka žmonėms. Tą patvirtina naujausio tyrimo išvados, kuriame buvo analizuojama mūsų reakcija į ekstremalias orų sąlygas.
„Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo žmonių skelbiamas „Twitter“ žinutes, kurios buvo rašomos vyraujant istoriniam karščiui ar šalčiui. Tokiu būdu buvo analizuojamos gyventojų reakcijos į šias orų sąlygas.
„Twitter“ vartotojams prireikė vos penkerių metų, kol jie normalizavo dar ką tik ekstremaliomis laikytas temperatūras, o tai leidžia manyti, kad lėtas klimato kaitos sukeltas foninis kaitinimas gali tapti sena, nebeaktualia naujiena. Kitaip tariant žmonėms tai taps norma ir nebekels tokios reakcijos kaip anksčiau.
Klimato kaita mūsų orų sąlygas verčia vis sudėtingesnėmis ir ekstremalesnėmis, dėl ko vis daugiau žmonių dėl to ima nerimauti.
Sąsaja tarp ekstremalių orų sąlygų ir klimato yra, ko gero, aiškiausia, kuomet kalbama apie karščio bangas, kas ir privedė mokslininkus iš Kalifornijos universiteto link idėjos ištirti žmonių reakcijas į karštus orus.
Vis dėlto, jeigu žmones pakankamai sujaudina kiekviena iš karščio bangų, tuomet tai lemia, kad vis daugiau jų bus linkę remti kovos su klimato kaita politikas.
„Tai yra labai įdomus klausimas: kaip klimato kaitą išgyvena žmonės klimatui besikeičiant,“ – sakė tyrimui vadovavusi Frances Moore, kuri analizavo klimato kaitos ekonominį ir socialinį poveikį. „Mes supratome, kad „Twitter“ duomenys gali būti puikus būdas tai išmatuoti ir suprasti, kaip greitai kinta žmonių požiūris į orų sąlygų kaitą.“
Moore ir jos kolegos iš 2,18 milijardo „Twitter“ žinučių, JAV paskelbtų nuo 2014 m. kovo iki 2016 m. lapkričio mėnesio, atrankos būdu išskyrė 6000 žinučių apie orus. Jie taip pat atliko visų „Twitter“ žinučių, nemininčių orų sąlygas, „sentimentų analizę“ ir išreitingavo juos skalėje nuo teigiamų iki neigiamų.
Tuomet jie „Twitter“ duomenis sulygino su temperatūros anomalijomis, kurios fiksuotos tą savaitę, kuomet buvo paskelbtos minėtosios žinutės.
Nustatyta, kad žmonės daugiau „Twitter“ žinučių apie orus viešina, kuomet temperatūra pasiekia ekstremalų karštį arba šaltį, kuris „prilygsta Marsui“. Žinutės atskleidė, kad žmonės apie orus daugiau rašo kuomet šaltosios savaitės yra šaltesnės nei įprastai, o karštos – karštesnės. Kitaip tariant, neįprastai šalta vasaros diena nesukelia tokios gausybės reakcijų, kaip ypatingai karšta diena.
Visgi, rezultatai taip pat atskleidė, kad ekstremalių sąlygų naujovė gali „nusidėvėti“ ir mes tiesiog prie jos priprantame.
Jei tam tikra konkreti vietovė sulaukia vidutiniškai penkerių iš eilės metų, kuomet fiksuojami neįprastai karšti orai, tuomet „Twitter“ žinutės, rašančios apie orus, pradeda vis retėti, nes žmonės pripranta prie „naujų normų“ (tokie patys procesai stebėti ir šaltaisiais metais).
Tačiau štai ir keistoji šios istorijos dalis. Netgi tada, kai žmonės nesidalino mintimis apie orus, visgi, orų temperatūrai ekstremalėjant jų „Twitter“ žinutės darėsi vis negatyvesnės.
Rezultatai rodo, kad ekstremalios orų temperatūros veikia žmonių nuotaiką, net jei jie liaujasi kalbėti apie vyraujančias orų sąlygas, o tai yra svarbu pasaulyje, kur temperatūros palaipsniui kyla.
Yra įmanoma, kad žmonės ima pamiršti, kas buvo įprasta dar visai neseniai, tačiau tuo pačiu metu juos vis dar trikdo nemalonios naujosios orų sąlygos.
Moore teigimu, ateities tyrimai galėtų dėmesį koncentruoti į kitus klimato poveikius, pavyzdžiui, kaip žmonės reaguoja į kylančio jūros lygmens sukeliamus potvynius. Vis dėlto, juk intensyvėjantis karštis tėra vos vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria žmonija.