Įsibėgėjus vasariškiems orams, žmonės vis dažniau renkasi poilsį gamtoje. Tačiau tai neišvengiamai susiję ir su padidėjusiu gaisringumu miškuose, kuris šiemet ugniagesiams tapo tikru galvos skausmu. Primenama, dėl kokių priežasčių miškuose dažniausiai kyla gaisrai bei kaip kiekvienas turėtume saugiai elgtis gamtoje.
„Neįprastai gerais orais pasižymėjęs ir krituliais nelepinęs pavasaris bei vėjuoti orai šiemet padidino miškų gaisringumo rodiklį. Per pirmuosius penkis metų mėnesius gaisrų miškuose užfiksuota jau 142, o tai aštuoniais atvejais daugiau nei per visus praėjusius metus“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė.
Pirmadienį pranešta, kad dėl daugelyje rajonų vyraujančio 4 arba 5 klasės miškų gaisringumo Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Tauragės, Trakų ir Varėnos, Vilkaviškio Vilniaus rajono miškuose uždraustas arba ribojamas patekimas į miškus.
90 proc. gaisrų – sukelti žmogaus
Ugnis šiemet jau išdegino daugiau nei 120 ha miško bei miško paklotės. Nors didžiosios įvykių dalies priežastys dar tiriamos, kaip ir kasmet „lyderiauja“ neatsargus žmogaus elgesys. Tik 10 proc. miškų gaisrų kyla dėl gamtos reiškinių, o 90 proc. – žmonių elgesio padariniai.
„Didžioji dalis miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus kaltės, tiesa, nebūtinai tyčinės. Tikslias miškų gaisrų priežastis nustatyti daugeliu atvejų yra gana sunku. Ankstyvą pavasarį jie dažniausiai kyla deginant pernykštę žolę, o prasidėjus miško gėrybių rinkimui – dėl neatsargiai žmonių numestų nuorūkų. Gaisrus sukelia ir laužus kūrenantys poilsiautojai“, – sako L. Nuobarienė.
Remiantis pastarųjų 5 metų statistikos duomenimis, daugiausia gaisrų kyla balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti ir savaime, bet tokie neatsargūs miško lankytojų veiksmai, kaip netinkamai prižiūrimi ar palikti laužai ir šiukšlės, žolės deginimas, rūkančiųjų neapdairumas – bene pagrindinės priežastys, sukeliančios gaisrus.
Ne dėl žmogaus kaltės miškų gaisrai gali kilti nuo žaibo iškrovų, trumpų sujungimų elektros linijose ar kitų išorinių priežasčių. Šiems veiksniams įtakos daryti negalime, tačiau verta prisiminti pagrindines žmonių atsargaus elgesio gamtoje taisykles, kad savo rankomis ne tik nepadarytume gamtai žalos, bet ir, kiek galime, ją apsaugotume.
Atsakingai prižiūrėkite laužavietes
Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai, bet, kaip bebūtų, dabar pats kepsninių sezono įkarštis. Laužą miške kūrenti galima tik tam specialiai skirtose vietose jį atidžiai prižiūrint. Taip pat derėtų pasirūpinti, kad arti laužavietės nebūtų sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
„Didžiausia bėda ta, kad neretai išvykdami žmonės palieka laužą tikėdamiesi, kad jis užges savaime. Tačiau čia reikia įvertinti tai, kad, pavyzdžiui, sausros metu miškams užtenka kibirkšties, kad išdegtų dešimtys ar net šimtai hektarų. Todėl išvykdami iš poilsiavietės, laužą užgesinkite užpildami žemėmis ar vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenti. Esant sausam ir karštam orui deginti laužų miškuose apskritai neleidžiama“, – primena L. Nuobarienė.
Rūkančiųjų keliamas pavojus
Įvertinti, kada gaisras kilo dėl neatsargiai numestos nuorūkos yra labai sudėtinga, o sukontroliuoti ar išaiškinti ją miške numetusį pažeidėją – beveik neįmanoma.
„Visi daugybę kartų esame girdėję, kad miške mėtyti neužgesintus degtukus ir nuorūkas yra griežtai draudžiama. Tačiau kartais žmonės juos užgesina neatidžiai. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnojusios dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti itin atidžiai“, – sako L. Nuobarienė.
Anot L. Nuobarienės, ugniagesiai gelbėtojai kol kas neužfiksavo gaisrų atvejų, kilusių dėl kaitinamo tabako įrenginių ar elektroninių cigarečių, kurias šiandien rūkantieji renkasi vis dažniau.
Pastebėjus miške įsiplieskiantį gaisrą L. Nuobarienė ragina pasistengi jį užgesinti patiems, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus: „Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eikite prieš vėją.“