13.9 C
Panevėžys
Sekmadienis, 26 gegužės, 2024

Priminė, kaip pasiruošti šventėms, kad maisto netektų išmesti: pravers šiek tiek žinių ir kūrybos

AutoriusjpFotofreepik.com

Artėjant gražiausioms metų šventėms, net ir tie, kurie visus metus kruopščiai planavo maisto pirkinių krepšelį ar dėliojo valgiaraštį, susigundo maisto produktų nusipirkti daugiau – galbūt, prireiks. Skaičiuojama, jog vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta kone pusantro šimto kilogramų maisto atliekų, nemaža dalis jų susidaro būtent šventiniu laikotarpiu. Tuomet į konteinerius keliauja ir daugybė plastiko, popieriaus atliekų.

meta daugybę maisto

Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos maisto atliekos tvarkomos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose – čia atkeliavusios atliekos pirmiausia išrūšiuojamos: atskiriamas plastikas ir kitos antrinės žaliavos, tuomet biologiškai suskaidomos. Skaičiuojama, jog Lietuvoje maisto atliekų mišrių komunalinių atliekų sraute susidaro apie 15 proc.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto. Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg maisto. Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta 141 kg maisto atliekų, 61 proc. visų maisto atliekų susidaro namų ūkiuose.

Ruošiantis svarbiausioms metų šventėms, ypač aktualu tampa iš anksto susidaryti pirkinių sąrašus, o maisto likučius, užuot juos išmetus, kūrybiškai panaudoti pakartotinai arba kompostuoti.

Kaip priminė aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ tvarumo vadovas Linas Černiauskas, kompostuoti galima visas namuose susidarančias biologiškai skaidžias atliekas: maisto, augalinės kilmės virtuvės, žaliąsias atliekas, popierių, kartoną, medieną, įvairias natūralių audinių skiautes.

Individualiųjų namų gyventojai žaliąsias ir maisto atliekas paprastai meta į  komposto dėžę. Čia šiltuoju metų laiku keliauja žaliosios atliekos (sodo lapai, žolė ir pan.), kone kasdien – maisto atliekos: vaisių, daržovių lupenos, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai ir pan. Į komposto mišinį neturėtų keliauti mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktai. Juose negali būti higienos priemonių, žurnalų ar pavojingų medžiagų.

Kad komposto dėžėje susidariusi natūrali trąša būtų kokybiška, labai svarbu, jog kompostuojamos atliekos būtų be priemaišų: plastiko gabaliukų, stiklo šukių ar kitų biologiškai nesuyrančių atliekų.

Pasak L. Černiausko, ypač svarbu, jog maisto atliekos nenukeliautų į pakuočių rūšiavimo konteinerius. Ruošiant šventinį stalą susidaro nemažai plastiko pakuočių atliekų, jas, prieš išmetant į rūšiavimo konteinerį, svarbu ištuštinti.

Nuo Naujųjų metų maisto atliekos bus renkamos ir rūšiuojamos atskirai. Kaip tą darys, kiekviena savivaldybė sprendžia savarankiškai. Taigi, atkreipė dėmesį L. Černiauskas, labai svarbu iš anksto pasidomėti, kokios rekomendacijos galios konkrečioje savivaldybėje. Vienose savivaldybėse maisto atliekos bus surenkamos maišais arba kaip, pavyzdžiui, Vilniuje, dalijamos talpos ir maišeliai joms kaupti. Kai kur augalinės kilmės maisto ir žaliosios atliekos bus surenkamos kartu.

Siūlo neskubėti išmesti

 Tinklaraštį „Paprasta gaminti“ kurianti Karina Kulevičienė, išleidusi receptų knygą, pasakojo pagalvojanti ir dar apie vieną, kurioje atsidurtų patiekalų, pagamintų iš maisto likučių, receptai, ypač aktualūs šventiniu laikotarpiu.

Pačios Karinos šeimoje, ruošiantis svarbiausioms metų šventėms, įprasta pirkinius planuoti kelioms šeimoms, idėjas, ką kiekviena jų planuoja nupirkti ar paruošti, pasidalinti, ir tuomet aišku, jog pakilus nuo stalo maisto likučių bus mažiau, o ant stalo neatsidurs trys patiekalai iš mėsos ar daugybė skirtingų mišrainių, kurios galiausiai taip ir liks neparagautos.

Visgi, jei gaminant šventinius patiekalus maisto likučių liko išties nemažai, svarbiausias K. Kulevičienės patarimas – kuo daugiau jų užšaldyti. Tam tinka ne tik nesunaudotos daržovės, bet ir virta ar kepta mėsa ar pieno produktai.

„Svarbiausia – neskubėti ruošti naujų patiekalų, o kūrybiškai panaudoti maisto likučius, kurie galiausiai virsta skaniausiais patiekalais. Drąsiai eksperimentuokite“, – patarė maisto tinklaraštininkė.

Pavyzdžiui, švenčių metu ypač mėgstamą baltą miršrainę galima panaudoti kūrybiškai: išskobti baltos duonos kepalo minkštimą, jį sumaišyti su po švenčių likusia mišraine, susidarusią lipnesnę masę sudėti atgal į duonos kepalą, porą valandų palaikyti šaldytuve, supjaustyti gabaliukais ir ragauti.

Kūčiukus galima nesunkiai pritaikyti tinginiui – tai bene populiariausias jų panaudojimo būdas. Kūčiukai ilgiau palaikyti sukietėja, tad jiems suminkštinti galima išspausti apelsinų ar mandarinų sulčių. Juos galima malti kavamalėje ar kokteilinėje, sumaišyti su sviestu ir panaudoti kaip torto pagrindą.

Keptą mėsą galima pjaustyti gabaliukais, šaldyti. Tai puikus priedas mėsos pyragui, kuriam puikiai tiks ir daržovių ar sūrio likučiai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Tyrimų bendrovės duomenimis, pernai pirkėjai vis dažniau rinkosi sveikatai naudingus maisto produktus

confident-noyce

Šio sezono hitas – dešrainiai be dešrelių: išbandykite egzotišką, bet nebrangų „čiuptainio“ receptą su skraidkalmarių čiuptuvais

confident-noyce

Atskleidė, ką valgo pirkėjai žiūrėdami „Euroviziją“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau