Prieš 20 metų – 1999 metais liepos 17-24 dienomis – Geležiniu žmogumi vadinamas panevėžietis Vidmantas Urbonas perplaukė Nemuną, ilgiausią Lietuvos upę.
Šį ekologinį žygį V. Urbonas pavadino „Nemunas – mūsų gyvenimo linija“. Tada drąsuolis plaukė šalto Nemuno vingiais 460 km, kasdien įveikdamas vidutiniškai po 57,5 km. Žygis prasidėjo Lietuvos pasienyje su Baltarusija Gerdašiuose, o baigėsi Rusnėje.
Naujienų portalui JP ekologinio žygio sumanytojas V. Urbonas prisipažino, kad ir po 20 metų su malonumu mena tą plaukimą.
„Nors praėjo 20 metų, bet ir dabar menu ekologinį plaukimą, kurio metu sutikau daug nuostabių žmonių. Ne tik nuostabi buvo komanda, kuri manę lydėjo, bet ir žmonės, kuriuos sutikau prie Nemuno. Juk plaukiau aštuonias dienas, o kiekvienos dienos vakare stovyklose vyko susitikimai su to krašto žmonėmis. Bendri pasisėdėjimai, pokalbiai davė daug. Tai buvo ne tik pasakojimai apie gyvenimą, bet ir apie svarbius Lietuvai dalykus, ekologija. Nemuno upė tarsi sujungė bendram tikslui – atkreipti dėmesį į gėlo vandens problemas“, – prisiminė plaukimą Nemunu Vidmantas ir ypatingai dėkojo projekto organizatoriams Algimantui Jucevičiui ir Gintautui Babravičiui bei jį lydėjusiai komandai.
Pasak jo, Nemuno projektas davė pradžią akcijai „Vanduo – tai gyvybė“, kuri užsibaigė pernai spalio mėnesio pradžioje.
„Ši akcija prasidėjo 2009 metais. Ja siekiau atkreipti dėmesį į gėlo vandens problemas visame pasaulyje. Todėl buvo perplaukti visų žemynų aukščiausiai esantys gėlavandeniai telkiniai. Tiličas Nepale buvo paskutinis, kurį perplaukiau. Prieš tai įveikiau Titikaką Pietų Amerikoje, Jeloustouną Šiaurės Amerikoje, Baikalą Azijoje, Didįjį ežerą Australijoje, Taną Afrikoje ir Keturių Kantonų ežerą Europoje“, – suskaičiavo perplauktus gėlavandenius ežerus Geležinis žmogus.
Pasiteiravus, kokius planus kuria ateityje, V. Urbonas mielai pasidalino:
„Jeigu buvo projektas „Nemunas – mūsų gyvenimo linija“, tai kodėl negali būti „Dunojus – Europos gyvenimo linija“. Didžioji Europos upė jungia 11 valstybių. Ekologinį žygį galima pradėti Vokietijoje, o baigti Ukrainoje. Tokie tai būtų planai, bet jie dar neturi tikslios datos. Tačiau norėčiau tęsti prieš 20 metų pradėtą ekologinį projektą. Beje, labai norėčiau susitikti su tais žmonėmis, kurie padėjo organizuoti ekologinį žygį Nemunu.“