Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pareiškus, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai bus ugdomi atskirose erdvėse, prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia siekti moksleivių, o ne miesto vadovų, interesų. Pasak jos, kiekvienos savivaldybės užduotis yra sudaryti tinkamas sąlygas įtraukties įgyvendinimui, o sprendimas dėl vaikų ugdymo turėtų būti paliktas tėvams.
„Įtraukųjį ugdymą švietime turime įgyvendinti tikslingai ir nesigręžiodami atgal, nes taip mažinsime socialinę atskirtį ir sudarysime lygias galimybes kiekvienam vaikui. Tai vertybinis mūsų valstybės pasirinkimas: eidami šia linkme mažiname socialinę atskirtį, tampame įvairovei atvira, demokratiškesne, brandesne pilietine visuomene“, – Eltai perduotame komentare teigė J. Karpavičienė.
„Kiekvienas vaikas turi turėti visavertes sąlygas ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ar kitose veiklose ir nebūti diskriminuojamas dėl ugdymosi poreikių įvairovės. O valstybės ir savivaldybių užduotis – kurti tinkamas sąlygas įtraukčiai. Investuodami į kiekvieną vaiką, kuriame pažangesnę vietos bendruomenę ir valstybę, socialinę ir ekonominę gerovę“, – akcentavo ji.
Anot patarėjos, savivaldybės privalo teisę spręsti suteikti specialiųjų poreikių vaikus auginantiems tėvams.
„Tam tikras mobilios įtraukties principas, kai specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai dalį laiko galėtų mokytis atskirai, o dalį kartu su visa klase, pats savaime nėra blogas. Tačiau svarbiausia, kad vaikai ir tėvai turėtų galimybę laisvai pasirinkti kaip užtikrinti geriausius vaiko, o ne mokyklos administracijos, mero ar merės, interesus. Tokia galimybė turi būti užtikrinta visada ir visose savivaldybėse. Būtina telkti pastangas visuomenei vienyti, neigiamų nuostatų likučiams keisti, o ne supriešinimui bendruomenėje kelti“, – dėstė J. Karpavičienė.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
