-2 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 3 gruodžio, 2020

Prezidentūra neturi duomenų apie „Lietuvos energijos“ jėgainių neskaidrumą

Prezidentūra neturi duomenų apie galbūt neskaidriai „Lietuvos energijos“ įgyvendinamus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus, sako prezidentės patarėjas. Mindaugas Lingė teigia, jog norint stabdyti projektus, tam turėtų būti neginčijami įrodymai, kad jie kenkia valstybei, tuo metu neskaidrumus reikia pašalinti. 

„Šiuo atveju mes tikrai Prezidentūroje neturime konkrečių duomenų apie galimus neskaidrumus, įgyvendinant (šiuos projektus – BNS) Jei premjeras turi, tegul atiduoda teisėsaugai ir ji atsakys“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra  korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, praėjusią savaitę dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

„(Projektų – BNS) stabdymui pagrindas turėtų būti neginčijami įrodymai, kad valstybei ir jos interesams tai yra kenkiantys projektai. O jei yra neskaidrumų, tai svarbu tuos neskaidrumus pašalinti ir užtikrinti, kad projektai būtų vystomi skaidriai“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pažymėjo, kad abu projektai yra jau pradėti, jiems dalį lėšų skyrė Europos Komisija, o jų stabdymas valstybei galėtų kainuoti apie 160 mln. eurų.

„Reikia atsakingai vertinti situaciją, nes reikia kalbėti ir apie alternatyvas. Turime klausimų apie šiukšlių ir atliekų tvarkymo politiką, dabartiniai pajėgumai nesusitvarko, sąvartynai perpildyti ir viršijami limitai. Alternatyvų ir stabdymo klausimas turi būti pagrįstas valstybiškai“, – teigė prezidentės patarėjas.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ teigia, kad Vilniuje ir Kaune jos įgyvendinamų  atliekas ir dujas deginsiančių kogeneracinių jėgainių statybų stabdymas būtų neracionalus ir skubotas sprendimas, dėl kurio bendri grupės praradimai gali siekti iki 900 mln. eurų, o tiesioginiai nuostoliai – apie 160 mln. eurų.

Anot „Lietuvos energijos“, šiuo metu pasirašytų sutarčių vertė viršija 440 mln. eurų. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad politinis projektų stabdymas kurtų neigiamą Lietuvos tarptautinį įvaizdį ir siųstų neigiamą signalą investuotojams.

Be to, Vilniaus projektas remiamas Europos Komisijos – ji jam skyrė iki 140 mln. eurų paramos, o Europos Investicijų bankas – iki 190 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Heat Lietuva“, įgyvendinama be valstybės pagalbos – jai suteikta 120 mln. eurų „Swedbank“ paskola.

Planuojama, kad Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o Kauno – 2020 metais.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose

erikas

„Lietuvos energija“: kogeneracinės jėgainės nepavojingos žmonėms

erikas

„Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas traukiasi papildyta

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau