Prezidento vakcinacijos aritmetika sukelia žmonėms per didelius lūkesčius

AutoriusJoana Lapėnienė (LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“)FotoR. ANČEREVIČIUS, BNS, LRT.LT, LRP

Europos Komisija paskelbė, kad jos siekis – iki vasaros pabaigos nuo COVID-19 paskiepyti 70 procentų bendrijos gyventojų. Gitanas Nausėda pranešė, kad kolektyvinį imunitetą Lietuva pasieks iki Valstybės dienos, liepos 6-osios, arba Žalgirio mūšio dienos, liepos 15-osios. Oficialiais duomenimis, iki šiol Lietuvoje paskiepyta apie 2 proc. gyventojų. Pagal skiepijimo nuo COVID-19 tempus Lietuvа – pirmame penketuke Europos Sąjungoje.

Siekiant paskiepyti 70 procentų populiacijos, reikia turėti vakcinos, parengti skiepijimo veiksmų planą, turėti specialistų, sklandžiai vykdysiančių šį darbą. Dar labai svarbu, kad patys žmonės sutiktų skiepytis. Kol kas daugiausia klausimų kelia vakcinos: „Pfizer/Biontech“ tai praneša apie sumažintą tiekimą, tai vėl užtikrina, kad jis bus atkurtas, „Modernos“ vakcinos Lietuva gauna labai mažai, „AstraZeneca“, kuri galėtų būti registruota ES mėnesio pabaigoje, jau pranešė, kad Lietuvai pirmą ketvirtį pateiks tik penktadalį planuoto kiekio.

Praėjusią savaitę po pasitarimo su ekspertais prezidentas Gitanas Nausėda pranešė tikįs pasiekti pergalę prieš koronavirusą iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo, Valstybės dienos šventės ar bent iki liepos 15-sios, kai minėsime pergalingą Žalgirio mūšį.

„Jeigu mes tokį tikslą užsibrėžtume iki vasaros vidurio, tai, be abejo, kalba eitų apie tai, kad vakcinavimo tempai, kurie šiuo metu yra maksimalūs 6-7 tūkst., jie turėtų didėti 5-6 kartus“, – sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta.

Skaičiuojama, kad per artimiausius 3–4 mėnesius turės du kartus pasiskiepyti maždaug 2 milijonai, tam prireiks 4 milijonų dozių. Kol kas dviem vakcinos dozėmis paskiepyta beveik 9 tūkst., tai yra, vos 0,32 procentai gyventojų.

ES yra patvirtinusi dvi vakcinas, tačiau Lietuvai tiekiami kiekiai per menki ir tai yra didžiausias iššūkis valstybei. Jei pavyktų užsitikrinti tiekimą, laukia antras iššūkis – tinkamai organizuoti vakcinaciją. Šeimos gydytojai tikina, kad jei kiekvienam jų būtų užkrauta prievolė per 3–4 mėnesius užtikrinti 1000 žmonių vakcinavimą, kitiems pacientams laiko neliktų.

„Reikia suprasti, kad paskiepytam pacientui privalu pasėdėti apie 15 net 20 minučių saugiai, prižiūrimam, stebimam medikų. Tai reikia suprasti, kad per valandą geriausiai 3–4 pacientai – tiek įmanoma paskiepyti. Tai dienos bėgyje, be abejo, jei mes vien tik tuo užsiimtume, procedūrinis kabinetas efektyviai dirbdamas galėtų ir 30 pacientų paskiepyti, tačiau kitų paslaugų procedūriniame kabinete negalėtume atlikti, nes vien tik tą darbą darytume“, – teigia Jurga Dudienė, Šeimos gydytojų profsąjungos valdybos narė.

Vyriausybei patariančios ekspertų tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė sako, kad šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija su medikų bendruomene aptarė vakcinavimo planą, parengtą pasitarus su savivaldybėmis ir ekspertais. Šalyje bus steigiami vakcinavimo centrai.

R. Kalėdienė.

„Tam yra įsteigti ne tik penki koordinuojantys vakcinaciją centrai, bet iš viso Lietuvoje 69 centrai, kurie praktiškai turėtų skiepyti žmones, kuriuos yra sunkoka pasiekti“, – teigia LSMU profesorė.

Vakcinavimo centrų bus kiekvienoje savivaldybėje po vieną, didesniuose miestuose – po kelis, registruotis pagal prioritetą per bendrą Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą galės visi. Nemokantiems naudotis internetu galėtų padėti socialiniai darbuotojai, planuojama galimybė registruotis ir paskambinus telefonu. Sveikatos apsaugos ministras yra nurodęs savivaldybėms paskirti atsakingus pareigūnus, kurie privalės įrengti skiepijimo centrus, organizuoti logistiką, medikų darbą. Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius tikina nelaukęs nurodymų iš Vilniaus.

„Šiandieną yra apsispręsta dėl patalpų miesteliuose, kaimuose, kur galėtų būti vakcinuojama, dėl gyventojų iš mažesnių kaimų atvežimo […] Mes turime seniūnus, seniūnijas, kurie žino savo gyventojus, turime sveikatos priežiūros sistemą, turime šeimos gydytojus“, – tikina Joniškio rajono meras.

Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai prisideda prie anksčiau paskelbto Danijos, Graikijos, Austrijos ir Čekijos kreipimosi, kad ES institucijos leistų atsivežti dar nepatvirtintą „AstraZenecos“ vakciną – taip būtų užtikrintas jos greitas naudojimas, vos tik ją, kaip manoma, sausio 29-ją patvirtins Europos vaistų agentūra. Deja, „AstraZeneca“ jau perspėjo, kad Europai tiekimo apimtys bus „mažesnės nei iš pradžių tikėtasi“, o Lietuvai per pirmąjį šių metų ketvirtį patieks tik penktadalį žadėtojo kiekio.

Tuo metu prezidentas G. Nausėda sako, kad šis „AstraZenecos“ pranešimas nepakeis Lietuvos nusistatymo iki vasaros paskiepyti 2 milijonus gyventojų, nes jis gavęs tokį patikinimą penktadienį po EVT pasitarimo.

„Ponia von der Leyen patikino mus, kad Lietuva pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį, iki vasaros pradžios, galės paskiepyti mažiausiai 70 procentų suaugusių gyventojų, kadangi mums tiekiamos vakcinos kiekis sudarys 4 milijonus dozių“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda.

Prezidentas paskaičiavo, kad norint iki liepos pradžios ar vidurio paskiepyti 2 milijonus gyventojų, antrąjį ketvirtį, t. y., nuo kovo, turėtų būti skiepijama po 34–35 tūkst. žmonių per dieną. Ar tai atrodo tikroviška, prisiminus ir šeimos gydytojos pastebėjimus?

„Tai jeigu gerai pasiruoš, gal ir paskiepys iki liepos vidurio, bet yra vienas „bet“ – ar bus vakcinos iki liepos vidurio tiek, kiek reikia. Tai jeigu staiga atvažiuos liepos pradžioje arba birželio pabaigoj visos, tai tikrai nepaskiepys. Tai tada nerealu“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad dabar valdžia turi veikti išvien kaip kumštis, o kurios nors grandies siekis atkreipti į save dėmesį neduoda laukiamų rezultatų, daužo viltis.

R. Valatka.

„Tie pasisakymai adresuojami visiems Nausėdos šalininkams arba, tiksliau sakant, Nausėda adresuoja pats sau. Jis nori būti matomas bet kokia kaina. Tai prezidento šnekėjimas, jeigu rimtai vertintume, yra labai prastas politine prasme, viešųjų ryšių prasme. Gal jis dabar prezidentui atrodo geras, bet politine prasme jis yra blogas, todėl, kad niekada negalima žmonėms sukelti per didelių lūkesčių. Žmonės ir taip lūkesčių turi daugiau, negu realus gyvenimas gali įgyvendinti. Šiuo atveju tai mus stumia iš realybės lauko į fantazijų ir svajų lauką“, – teigia R. Valatka.


1 komentarai

Janina 2021-01-25 12:00 at 12:00

Lietuva – fantaziju ir science fiction salis. Kas daugiau prifantazuoja, tas daugiau pasiima milijonu ar milijardu.

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Nausėda: vakcinos tiekimo grafikas leis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. gyventojų

confident-noyce

G. Nausėda: reikia rasti instrumentus ir galimybes vakcinų gamybos pajėgumams ES didinti

confident-noyce

Paskiepyta antroji Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų grupė

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau