0.4 C
Panevėžys
Šeštadienis, 20 balandžio, 2024

Prezidento patarėja: lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą

AutoriusMilena Andrukaitytė (bns)
Fotobns

Papildomos lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė.

„Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, tai rodo, kad ekonomikos augimas ir tinkamas požiūris į gynybą kaip prioritetinę sritį „duoda savo efektą“.

„Nuo 2019 metų mūsų makroekonomika pasikeitė ir mes auginome ekonomiką ir žiūrėkite, 2024 metais perskirstymas aukščiausias per visą istoriją, sieks 33 proc. BVP, ir ši kryptis ekonomikos augimo turėtų būti vienas iš pagrindų“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Patarėjos teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijų skatinimui, stiprinti ir spartinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą.

„Reikėtų daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas, nes investicijos augina ekonomiką ir mes turime daug neišnaudotų resursų, tokių kaip infrastruktūros projektus, stiprinti, spartinti ES lėšas, panaudoti kitus instrumentus“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.

Finansų ministerija yra paskelbusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Gynybai šiemetiniame biudžete iš viso yra skirta 2 mlrd. 91,7 mln. eurų., įskaitant 134,8 mln. eurų. solidarumo įnašo lėšas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien

confident-noyce

A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos

confident-noyce

G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau