Valdantiesiems planuojant didinti mokesčius, o prezidentui tuo pat metu siūlant papildomas lengvatas vaikus auginančioms šeimoms, šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad nepaisant gynybos poreikių socialinės gerovės kūrimas ir šeimų apsauga išlieka vienu strateginių šalies tikslų.
„Be jokios abejonės, tai (įvesti lengvatas – ELTA) netgi turime daryti, ypatingai kalbant apie strateginius valstybės tikslus. Mes turime aiškiai matyti mūsų demografinę situaciją ir ypač jos galimą poveikį ateityje jos išlaidoms ir pajamoms, be jokios abejonės“, – „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
„Turime daryti viską, kad šeimos, kurios augina vaikus, jaustųsi tikrai gyvenančios valstybėje, kuri yra draugiška šeimoms. Šitoje vietoje socialinė politika, demografinė politika turi stiprėti šeimų atžvilgiu“, – tikino prezidento patarėja.
Parlamentui dar 2023 m. prezidentas Gitanas Nausėda teikė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriose buvo numatytas papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (PNPD) šeimoms, už vaiką per mėnesį siekiantis 87 eurus, per metus – 1044 eurus.
Anot prezidento patarėjos, dėl šios lengvatos rastas sutarimas su premjeru, įstatymo pakeitimus Seimui planuojama teikti šią savaitę.
„Labai džiaugiamės, kad premjeras išgirdo prezidentą. (…) Tikime, kad ir Vyriausybė, ir koalicija viską darys, kad mokestinė sistema, viešosios paslaugos kurtų šeimoms draugišką Lietuvą. To reikia mūsų valstybei plačiąja prasme ir nacionaliniam saugumui, be jokios abejonės“, – akcentavo ji.
Grupei parlamentarų siūlant įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, I. Segalovičienė laikosi nuomonės, jog koalicija turėtų nustatyti saugiklius, kurie užtikrintų, kad lengvata naudojamasi tikslingai.
„Prezidentas ne kartą yra išreiškęs požiūrį, kad lengvatos efektyvumui reikalingas saugiklių mechanizmas, kuris garantuotų, kad lengvatos ta nauda atitiks vartotoją. Ar tokie saugikliai bus numatyti, mes dar pamatysime“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
„Turime nukreipti lengvatų sistemą į mūsų sistemines problemas, į ateities problemas, ypač mūsų demografinę situaciją ir šeimų padėtį“, – tikino ji.
I. Segalovičienė pridūrė besidžiaugianti, jog nuo balandžio įsigalioja prezidento pasiūlyta nauja tolimojo reiso transporto lengvatų moksleiviams, studentams ir pensininkams sistema, kuri yra „socialiai teisingesnė ir orientuota į šeimas, pažeidžiamiausių apsaugą“.
Tiesa, finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusią savaitę išsakė nuomonę, kad Lietuva vietos mokestinėms lengvatoms neturi, mat jų įvedimas viršytų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą ir didintų Lietuvos įsiskolinimą.
ELTA primena, jog, parlamentarų darbo grupei praėjusią savaitę sutarus dėl mokestinės pertvarkos siūlymų, antradienį finalizuoti galutinių pozicijų Seime renkasi koalicinė taryba.
Planuojama sutarti dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčių, pelno mokesčio pakeitimų.
Be to, teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.
Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.
