Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio 18 dieną išvyksta dviejų dienų oficialaus vizito į Suomiją. Šalies vadovė susitiks su Prezidentu Sauli Niniisto, Ministru Pirmininku Juha Sipilä ir Parlamento Pirmininke Marija Lohela, susipažins su Suomijos aukštojo mokslo reforma ir aplankys Alto universitetą. Vizito metu Prezidentei bus įteiktas Helsinkio miesto garbės medalis.
Su aukščiausiais Suomijos vadovais Prezidentė aptars saugumo padėtį regione, neprognozuojamos Rusijos kaimynystės keliamą grėsmę, branduolinės saugos klausimus, ES aktualijas, dvišalius santykius ir bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos bei švietimo srityse.
Šalies vadovės teigimu, saugumo iššūkiai įgauna vis naujas formas. Neskelbtos pratybos, branduoliniai grasinimai, sistemingai prie sienų gabenami nelegalūs migrantai – tai nesiliaujantys bandymai pakenkti ir paveikti mūsų šalių strateginius sprendimus. Kovai su mišraus pobūdžio grėsmėmis Suomijoje bus įsteigtas ES hibridinių grėsmių kompetencijos centras.
Dar viena grėsmė regiono saugumui – nesaugi branduolinė energetika. Rusijos įmonė „Rosatom” Baltarusijoje stato Astravo AE nesilaikydama tarptautinių saugos standartų. Susirūpinimą šios jėgainės saugumu pareiškė ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). „Rosatom” taip pat ketina statyti „Hanhikivi” AE Suomijoje. Todėl susitikime su Suomijos vadovais Prezidentė aptars bendras pastangas, kaip užtikrinti, kad aukščiausi tarptautiniai saugumo reikalavimai būtų taikomi visiems regiono atominiams projektams.
Susitikime bus kalbama ir apie bendradarbiavimą energetikos srityje. Suomija, kaip ir Lietuva, mažina priklausomybę nuo rusiškų dujų. Pernai energijos importas iš Rusijos šioje šalyje sudarė 60–70 procentų. Todėl Suomija pati stato nedidelius suskystintųjų dujų terminalus ir kaip alternatyviu dujų importo šaltiniu galėtų pasinaudoti Klaipėdos SGD terminalu.
Oficialaus vizito Suomijoje metu Prezidentė susipažins su šios šalies aukštojo mokslo reforma ir aplankys Alto universitetą, kuris įsteigtas 2010 metais sujungus 3 aukštojo mokslo įstaigas – ekonomikos, dizaino ir technologijų. Po šios reformos Alto universitetas tapo vienu iš lyderių ne tik Suomijoje, bet ir pasaulyje – užima 115 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų, 14 vietą architektūros ir dizaino srityje. Prezidentė susitiks su šios aukštosios mokyklos rektore, akademine bendruomene ir ten studijuojančiais lietuvių doktorantais.
Suomija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių ir devinta pagal dydį užsienio investuotoja. Dvišalė prekyba per praėjusius metus išaugo beveik 9 procentais. Vis daugiau suomių turistų atvyksta į Lietuvą.
Šiaurės kryptis yra strateginis Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Mūsų valstybė su Suomija glaudžiai bendradarbiauja ne tik svarbiausiais regiono, bet ir ES bei tarptautinės politikos klausimais, priklauso neformaliam NB8 forumui. Lietuvos ir Suomijos žmones jungia tvirti kultūriniai saitai.