Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 11–12 d. Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Aljanso šalių lyderiai įvertins geopolitinę situaciją, priims sprendimus dėl papildomų gynybos ir atgrasymo priemonių kylančioms grėsmėms atremti.
Aukščiausio lygio susitikimas vyksta sudėtingu laikotarpiu: tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, didėjant prekybos karų rizikai ir atsirandant pirmiesiems globalios ekonomikos sulėtėjimo ženklams.
Šalies vadovės teigimu, NATO, galingiausias, kolektyvinės gynybos ir solidarumo principais paremtas aljansas pasaulyje, yra tvirčiausia atsvara Rusijos ir kitų priešiškų karinių galių dominavimui. Todėl transatlantinio ryšio ir sąjungininkų vienybės išsaugojimas – esminė tarptautinio saugumo ir taikos sąlyga.
Viršūnių susitikime Lietuva siekia, kad NATO vadovavimo struktūros, gynybos planai ir karinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios rytinio flango gynybai ir veiksmingam atgrasymui.
Briuselyje šalių vadovai turėtų galutinai patvirtinti Aljanso vadaviečių ir karinių štabų pertvarką. Ji sustiprins štabų gebėjimą visuose lygmenyse ir elementuose – sausumoje, jūroje ir ore – greit perimti vadovavimą kolektyvinės gynybos operacijoms. Numatyta papildomai įsteigti 2 naujas vadavietes JAV ir Vokietijoje, kurios užtikrintų operatyvų sąjungininkų karinio pastiprinimo atvykimą krizės atveju.
Taip pat tikimasi NATO šalių lyderių pritarimo Parengties didinimo iniciatyvai. Šios iniciatyvos tikslas – iki 2020 m. užtikrinti, kad greta jau egzistuojančių NATO greitojo reagavimo pajėgų dar 30 sausumos pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų būtų visiškai pasirengę per 30 dienų įsijungti į Aljanso kolektyvinės gynybos operacijas.
Dar vienas prioritetas, dėl kurio bus sutarta Briuselyje, yra karinio mobilumo palengvinimas. Siekiama iki 2019 m. pabaigos sutrumpinti kariniams daliniams sienų kirtimo procedūras iki 5 d. ir toliau jas dar labiau pagreitinti. Taip pat NATO narės įsipareigos gerinti kelių, geležinkelių ir kitą infrastruktūrą bei ją pritaikyti kariniams poreikiams.
Lietuva taip pat kels Baltijos šalių regioninės oro gynybos ir NATO sprendimų priėmimo greitinimo klausimus. Bus aptartos kovos priemonės su hibridinėmis grėsmėmis, valstybių atsparumo didinimas energetiniam šantažui.
Viršūnių susitikimo fone taip pat įvyks NATO, ES ir partnerių šalių – Švedijos ir Suomijos – vadovų darbo sesija. Antrą dieną numatomi bendros NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos ir prie Aljanso misijos Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute support) prisijungusių šalių susitikimai.