Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Kaziu Starkevičiumi, su kuriuo aptarė pagalbos priemonių nuo pandemijos nukentėjusiam verslui efektyvumą, regionų ekonomikos skatinimą bei Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimo pažangą.
„Šis planas, kurį Lietuva įsipareigojo pateikti Europos Komisijos vertinimui balandžio pabaigoje, – ypač reikšmingas dokumentas, nuo kurio priklauso, kaip sklandžiai ir greitai Lietuvą pasieks daugiau nei 2 mlrd. eurų dydžio finansinės investicijos. Turime pasirūpinti, kad dokumentas būtų parengtas profesionaliai, orientuotas į struktūrines reformas ir maksimaliai suderintas su savivaldybėmis, aukštosiomis mokyklomis ir kitais socialiniais partneriais“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovas paragino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką daugiau dėmesio skirti tarpinstituciniam bendradarbiavimui įvairiuose plano rengimo etapuose, konsultacijoms su socialiniais partneriais bei komunikacijai apie investicijų prioritetus Lietuvos gyventojams.
Prezidentas domėjosi Lietuvos pasirengimu įgyvendinti regionų ekonomikos skatinimo planus. Kaip vieną probleminių sričių valstybės vadovas paminėjo būtinybę peržiūrėti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, kurio dalis teisinių nuostatų nėra palankios efektyviai verslų plėtrai esamoje situacijoje.
Pokalbio metu Prezidentas su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu aptarė sunkiausiai pandemijos padarinius išgyvenančio verslo problemas. Akcentuotos tikslinių priemonių taikymo galimybės kino teatrams, sporto klubams ir kitoms verslo sritims.
Pokalbio pabaigoje Prezidentas priminė Ekonomikos komiteto pirmininkui apie dvi svarbias Prezidentūros Seimui teikiamas iniciatyvas. Viena jų – Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai, paremti prievole įtvirtinti teisėkūros iniciatyvas aplinkosaugos bei klimato kaitos aspektais. Pasak šalies vadovo, tokia prievolė leistų tiksliau planuoti aplinkosaugos kompensacines priemones šalyje, leidžiančias neutralizuoti ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Tai ypač svarbu Lietuvai įgyvendinant klimato neutralumo tikslus.
Taip pat kalbėta apie Prezidentūros iniciatyvą, susijusią su Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostatomis, kurios numato minimalų 6 mėnesių prisitaikymo prie su biudžetu įvedamų mokestinių pokyčių terminą tais atvejais, kai mokestinė našta yra didinama. Šis pokytis būtinas, siekiant Lietuvoje pritaikyti pažangią Vakarų valstybių patirtį ir užtikrinti mokestinio teisingumo principus.