Šalies vadovams reiškiant užuojautą dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai buvo išskirtinis talentas ir vienas garsiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų.
„Netekome didžios Lietuvos kultūros asmenybės, savyje talpinusios ne tik išskirtinį rašytojo, scenaristo talentą, bet ir vieną iš garsiausių ir plačiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų. Tuo G. Kanovičius reikšmingai praturtino ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio literatūros klodus“, – prezidentūros išplatintame pranešime sako G. Nausėda.
„Per jo kūrybą buvo plačiai pristatytas ir Lietuvos daugiakultūriškumas. G. Kanovičius buvo ir visuomet išliks humanizmo, žmogiškumo, tiesos ir gėrio, o taip pat pagarbos artimam liudytoju“, – sakė šalies vadovas.
Apie rašytojo mirtį einant 94 metus pranešta penktadienį. Jis mirė Izraelyje, Tel Avive.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą išreiškė Seimo ir savo vardu.
„Netekome vieno garsiausių, talentingiausių ir produktyviausių kūrėjų, kuris per įvairias literatūros formas ir savitą, ryškų stilių papasakojo savo šeimos, Lietuvos ir Rytų Europos žydų istoriją. G. Kanovičiaus darbai, išversti į daugelį kalbų, pasklido plačiai po pasaulį, jo dėka užsienio skaitytojai pažino lietuvių literatūrą. Tai išties didelė netektis Lietuvos ir tarptautinei kultūros bendruomenei“, – pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.
Anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, šio rašytojo kūryba litvakams nešė šviesą.
„Grigorijaus Kanovičiaus kūryba suteikė balsą pražuvusioms ištisoms litvakų kartoms, pakėlė sunkios 20 amžiaus istorijos uždangą žvilgsniui į gilią, turtingą kultūrą, šimtmečius puoselėtą Lietuvoje, o kartu ji, perteikdama Holokaustą patyrusios visuomenės skaudulius, ugdė šių dienų skaitytojo supratimą ir atjautą. G. Kanovičius išliks atmintyje kaip žmogus, nešęs šviesą savo kūriniais ir visuomet skvarbiu, pagarbiu ir viltingu pasaulio matymu“, – sakoma ministrės pirmininkės užuojautoje.
Anot jos, šiam rašytojui „rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena – gebėjimas gyventi santarvėje ir kuriančioje bendrystėje“.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, daugybei žmonių rašytojo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą.
„Grigorijus Kanovičius savo kūriniais jautriai kreipėsi į pasaulį primindamas, kaip svarbu stengtis gyvenime kuo dažniau prisiminti gėrį ir kuo rečiau – blogį. Daugybei žmonių būtent jo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą bei istoriją. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visai kultūros bendruomenei“, – pranešime spaudai sako S. Kairys.
G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą.
Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.
Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.
G. Kanovičius už savo kūrybą yra pelnęs Nacionalinės kultūros ir meno bei Vyriausybės kultūros ir meno premijas, buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
