19.4 C
Panevėžys
Šeštadienis, 13 liepos, 2024

Premjerė: internetinio balsavimo negalima įvesti, kol neužtikrintas saugumas

AutoriusJūratė Skėrytė (BNS)FotoBNS
I. Šimonytė.

Internetinio balsavimo negalima įdiegti, kol neužtikrintas šimtaprocentinis saugumas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Pagrindinis klausimas vis dėlto yra saugumo, ir kol į tą saugumo klausimą nebus galima atsakyti 100 proc., kad tai yra 100 proc. saugu – slapta, bet saugu, – tol, manau, eksperimentai šitoje srityje būtų tiesiog pavojingi demokratijai“, – Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pristatytoje galimybių studijoje teigiama, kad Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas.

„Manau, kad čia net ne ateities vyriausybėms, o ateitiems kartoms klausimas“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Anot jos, internetinis balsavimas privalo užtikrinti ir duomenų saugumą, ir balsavimo slaptumą.

„Tiesą sakant, nesu geriausia informacinių technologijų saugumo ekspertė, bet nesu mačiusi ekspertų, kurie man būtų padėję galvą nukirsti už tai, kad galima patenkinti abu reikalavimus vienu metu. Ir tai turbūt yra pagrindinė problema“, – tvirtino premjerė.

Jos teigimu, žinant, kad visos demokratinės šalys yra taikinys tų režimų, kurie panaudodami informacines sistemas siekia sėti sumaištį, vogti duomenis ar juos klastoti, saugumo klausimas dabartiniame geopolitiniame kontekste yra esminis.

Vyriausybės vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad kitų šalių patirtis rodo, jog internetinis balsavimas nepaskatina rinkėjų aktyvumo.

Studiją apie internetinį balsavimą rengusi bendrovė „Civitta“ irgi konstatavo, kad IBIS projekto įgyvendinimas Lietuvoje „sukuria daugiau rizikų nei naudų“. Tarp jų – geopolitinė situacija ir rinkimų legitimumo praradimas kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantis visuomenės nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei informacinėmis sistemomis.

Technologinėmis rizikomis įvardyta balsavimo duomenų nutekėjimo, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.

Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų, rengėjams rekomenduojant įsigyti užsienyje jau egzistuojančią sistemą ir ją pritaikyti Lietuvai.

Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjai projektus vis grąžindavo tobulinti.

Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Parlamentas pritarė, kad pajamos gautos už darbą rinkimų komisijose nebūtų vertinamos skiriant paramą

confident-noyce

G. Nausėda iš savo lėšų padengs apie 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų

confident-noyce

V. Landsbergis sako, kad I. Šimonytė labiausiai tiktų vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau