S. Skvernelis įžvelgia grėsmių, bet užtikrina: referendumas dėl pilietybės vyks

S. Skvernelis įžvelgia grėsmių, bet užtikrina: referendumas dėl pilietybės vyks

Milena ANDRUKAITYTĖ (BNS) / BNS nuotr.

S. Skvernelis.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo „vienareikšmiškai bus surengtas“ per kitus prezidento rinkimus 2019 metais. Nors čia pat pripažįsta įžvelgiantis grėsmę, kad balsavimas gali žlugti dėl mažo aktyvumo.

Naujausia apklausa rodo, kad, nepaisant didelės gyventojų paramos dvigubai pilietybei, ketinančių dalyvauti referendume balsų neužtektų priimti tokioms Konstitucijos pataisoms.

Pasak S. Skvernelio, dar yra laiko situacijai pakeisti, o „Vyriausybė, Seimas ir kitos institucijos turi padirbėti, kad referendumo rezultatai būtų sėkmingi“.

BIC

„Skaičiai rodo, kad dauguma gyventojų yra už tai, bet yra iššūkis, kad ateitų kuo daugiau piliečių ir išreikštų valią, matome, kad yra grėsmė, gali neateiti, ir nesurinksime daugiau kaip pusės visų gyventojų šalies balsų“, – penktadienį žurnalistams Akmenėje sakė premjeras.

„Dėl to turime padirbėti, manau, kad yra pagrindas geras, turime dar laiko, tik žmonės gali nuspręsti labai svarbų klausimą referendumo būdu, ar mes norime išlaikyti kuo tampresnius ryšius su lietuviais, kuriam pasaulio krašte jie begyventų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Anot jo, neabejotina, kad referendumas bus surengtas su prezidento rinkimais.

„Referendumas bus vienareikšmiškai surengtas, net neabejoju, kad bus sutapatintas su prezidento rinkimų datomis. Labai svarbu šalyje gyvenančių piliečių dalyvavimas, aišku, būtų keista, jei tokiam svarbiam referendume dalyvavusių užsienio piliečių būtų tiek, kiek per praėjusius Seimo rinkimus, tada atrodo, vardan ko mes tai darome“, – sakė S. Skvernelis.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu liepos pabaigoje atlikta gyventojų apklausa rodo, kad ketinančių referendume dalyvauti ir už dvigubos pilietybės įteisinimą balsuoti piliečių balsų nepakaktų tokioms Konstitucijos pataisoms priimti.

Apklausos duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvautų 57 proc. šalies gyventojų, už tokią Konstitucijos pataisą linkę pasisakyti 71 proc. gyventojų, tačiau jai priimti reikia daugiau kaip pusės visų – ne tik dalyvaujančių balsavime – balso teisę turinčių piliečių „už“.

Liepos pabaigoje įmonės „Spinter Research” atliktos apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie pritaria, kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.

Tam visiškai pritarė 33 proc. ir buvo linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų, tad iš viso dvigubos pilietybės įteisinimą palaiko 71 proc. gyventojų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti.

Klausiami, ar dalyvautų referendume, jei jis vyktų 2019 metais, teigiamai atsakė 57 proc. gyventojų, neigiamai – 16 proc., o 27 proc. sakė esantys neapsisprendę.

Politikai svarsto galimybę su prezidento rinkimais kitais metais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Dvigubos pilietybės galimybės siekia išeivių bendruomenė.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Bosas

Lukdas

Piteris Penas

Piteris Penas

Core

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.