Prekyboje stebi naujas pirkėjų nuotaikas: atsisako pirkti dalį produkcijos, ieško pigesnės alternatyvos

AutoriusSimona Viltrakytė (lrytas.lt)FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, bns

„Tuo tarpu su energetika mes kol kas, nieko neišsprendėme ir tik Kinijos apribojimai smukdo energetinius kaštus. Bet kai situacija pasikeis ten, energetikos deficitas ES grįš aukštomis kainomis. Nematau tendencijų, jog ta suirutė, kuri yra dabar, keistųsi.

Vienintelis dalykas, kuris gali stabdyti kainų kilimą, tai vartojimo mažėjimas, kai vartotojas atėjęs į parduotuvę sakys, kad už tokią kainą aš nepirksiu, arba pirksiu kažką pigesnio. Tokias nuotaikas jau imame pastebėti“, – pridūrė jis. Spalio mėnesio išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 22 proc. ir, lyginant su rugsėju, sumažėjo 0,5 proc. Tai pirmasis infliacijos sumažėjimas nuo 2021 m. sausio.

Statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia įtakos infliacijai turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Tikėtina „W“ formos infliacija

Konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas minėjo nemažai girdintis, kad infliacija pasiekė piką, tačiau jam atrodo, kad reikia kalbėti apie tai, jog pikas – tik laikinas. „Manau, labai įmanomas scenarijus, kad Lietuvą ištiks „W“ formos infliacija: infliacija matematiškai lėtės iki kitų metų pavasario, o tada vėl galime grįžti į sparčios infliacijos teritoriją“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, lapkritį-sausį metinė infliacija, žiūrint matematiškai, bus vis lėtesnė. Tai susiję su Kinijos pandemijos situacija, dėl kurios šalis taiko labai griežtus karantino reikalavimus. Dėl to krinta žaliavų kainos. Bet tai, A. Izgorodino spėjimu, pasikeis: matematiškai COVID-19 pikas Kinijoje bus sausį. Tai reiškia, vasarį-kovą Kinija pradės švelninti pandemijos ribojimus. O tai leidžia numanyti V formos investicijų ir vartojimo atšokimą.

„Vadinasi, visos dabartinės žaliavų kainų tendencijos – mažėjančios dujų, metalo, naftos kainos – gali būti laikinos ir nuo kovo gali visiškai apsiversti. Kinijos atšokimas reiškia, kad jie pradės masiškai supirkinėti naftą, žaliavas, o tai reikš naują žaliavų kainų šuolį rinkose. Europai tai rizikinga, nes euro zona yra žaliavų importuotoja. Manau, kad į Kinijos COVID-19 situaciją Lietuvoje mažai kreipiama dėmesio, tačiau tai gali būti faktorius, kuris nuo kitų metų pavasario visiškai pakeis infliacijos dinamiką euro zonoje ir Lietuvoje“, – kalbėjo ekonomistas.

Be to, Kinija gali pradėti konkuruoti su Europa dėl tam tikrų žaliavų. Todėl kitų metų vasarą galime turėti tam tikrų rizikų dujų segmente. Tai ypač gali tapti pastebima kitos vasaros gale, kai Europa pradės ruoštis ateinančiam šildymo sezonui. Jis svarstė, kad galbūt nematysime infliacijos paspartėjimo, tačiau ji liks labai aukšta ir kitų metų pavasarį-vasarą. Tai reiškia, kad infliacija ribos ir vidaus vartojimą Lietuvoje.

A. Izgorodinas.

Vartojimas traukiasi nuo gegužės

Tai jau matyti – statistiškai vartojimas Lietuvoje krenta jau kuris laikas: nuo gegužės matome metinį vartojimo apsukų smukimą. Rugpjūtį vartojimas buvo 4 proc. mažesnis, palyginus su pernai metų rugpjūčiu. Pirmiausia krenta maisto, gėrimų ir tabako vartojimas.

Anot A. Izgorodino, tai gali reikšti, kad vartotojai atsisako ne pirmo būtinumo maisto prekių. Rizikos zonoje tekstilė, elektronika, IT ir garso įranga.

„Tačiau, mano supratimu, vartojimo kritimas susijęs ne tik su infliacija. Dalis vartotojų nerimauja dėl recesijos, dėl padėties darbo rinkoje, todėl dirbtinai riboja savo išlaidas. Gera naujiena tai, kad iš dalies tas minusas, kurį matome statistikoje, susijęs su pokovidinės euforijos vartojimo pabaiga“, – vertino ekonomistas.

A. Vizickas minėjo, jog, bestebint kainas nebeliko tokių prekių, kurios nebrango. „Visos kilo į tokias aukštumas, kad kartais ir stebiesi. O jei kalbėtume apie prekinio ženklo pieno kainą, lygmuo sunkiai suvokiamas, – vertino A. Vizickas. – Visame šitame brangimo baliuje atsiranda lyderiai, kurie iš to gauna daugiausia naudos. Vieni lyderių – prekybos tinklai ir valstybė per PVM. Žiūrint į absoliučias sumas čia – akivaizdi lyderystė“.

„Pricer.lt“ atstovas atkreipė dėmesį, kad brangimas suteikia ne tik sunkumų, bet ir galimybių lengviau užsidirbti. „Prie tam tikrų iššūkių verslas apsidrausdamas, mažindamas rizikas pakelia kainą, bet, įpratus rinkoje prie pradžioje šokiruojančios kainos, ji ir nebegrįžta į ankstesnį lygį“, – kalbėjo A. Vizickas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Minint tarptautinę kruasanų dieną – keli lengvi receptai

confident-noyce

Dar tinkamas vartoti maistas – pirmiausia labdarai, tik po to – sunaikinti

confident-noyce

Ekonomistas: sausio mėnesio kainų augimas yra „paskutinis pasispardymas“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau