Prekybininkai per akcijas prekių kainose turėtų nurodyti ankstesnę jų kainą – tokia Civilinio kodekso pataisa grįžta į Seimą. Ekspertai sako, kad tai sumažins prekybininkų manipuliavimą kainomis, bet akcijų kiekis nuo to nesumažės. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės teigimu, senas kainas prekybininkai skelbia ir dabar, tad priėmus pataisas didelių pokyčių neįvyktų.
Prekybininkai kaip įmanydami vilioja pirkėjus akcijomis, o tos vilionės ne visada būna sąžiningos, pastebi ekspertai. Išvakarėse tyliai pakelta prekės kaina kitą dieną startuoja su akcija, taigi prekė lentynoje atrodo jau pigesnė. Tačiau tam žadama užkirsti kelią.
Dar praėjusios kadencijos Seime buvo įregistruota Civilinio kodekso pataisa, kuriai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pirmą kartą pritarė. Jos esmė – pardavėjai privalės nurodyti, kokia buvo prekės kaina prieš nuolaidą, o tiksliau – kiek ta prekė kainavo pastarąsias 30 dienų. Tai nėra Lietuvos valdžios idėja, o tik perkeliama ES direktyva, kuri ir kalba apie įpareigojimus prekybininkams.
Tikimasi, kad tokiu būdu būtų pažabotas prekybininkų gudravimas. Šį trečiadienį pataisos grįžta į Seimą ir jas vėl svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kol kas valdantieji šios pataisos nesukritikavo.
Rinkos tyrimų bendrovės „Retail Zoom“ vadovas Artūras Urbonavičius sako, kad pastarąjį dešimtmetį akcijos tapo ypač svarbia prekybininkų strategijos dalimi.
„Akcijavimas tapo masiniu, nes vartotojai ieško, perka racionaliai ir mūsų prekybos tinklai, po 2008–2009 metų įsivėlę į akcijų karus, niekados ir nesustojo. Akcijinių pardavimų kiekiai yra milžiniški“, – LRT RADIJUI sakė A. Urbonavičius.
Jo teigimu, akcijos negali būti siūlomos visur, viskam ir visada, todėl Lietuvoje akcijos ir tapo masinės bei neretai iškreiptos – pirkėjai piktinasi, kad prekybininkai kartais jų netaiko. Pasak A. Urbonavičiaus, Europos Sąjunga siekia užtikrinti, kad pirkėjai nebūtų apgaudinėjami.
„Pati rekomendacijų dvasia buvo, kad būtų panaikinta daugybė ribojimų, bet vis dėlto apsaugotas vartotojas, pirkėjas nuo klaidinančios informacijos ir nuo manipuliavimų akcijomis. Noriu pabrėžti, kad šis įstatymas, kuris dabar bus svarstomas Seime, kalba būtent apie vartotojų teisių apsaugą ir klaidinančios informacijos sklaidos ribojimą“, – sakė pašnekovas.
Kainas prekybos tinkluose fiksuojančio ir lyginančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas antrina, kad toks reikalavimas būtų žingsnis į priekį. Jis taip pat kalba apie manipuliavimą pirkėjų jausmais. Įstatymai turi leisti suprasti, kad jei gudrausi – būsi nubaustas, LRT RADIJUI komentavo A. Vizickas. Todėl būtina, pasak jo, tiksliai apibrėžti, ką privalo padaryti prekybininkas ir kaip tai turi būti kontroliuojama.
„Finansinė pagunda padaryti nusižengimą, kažkiek sumanipuliuoti kaina, apgauti vartotoją, galbūt daugiau turėti apyvartos versus tai, kad mane gali pagauti, išviešinti, nubausti. Šios taisyklės gali leisti kontroliuoti, kas dedasi su tomis braukytomis kainomis ir orinėmis nuolaidomis“, – sakė A. Vizickas.
Tiesa, patys prekybininkai jokių baimių sako nejaučiantys. O buvusias kainas ir taip skelbia – akcijų reklamose skaičiai būna nubraukti. Prekybos tinklai laikosi iki šiol galiojančių rekomendacijų, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Jau dabar galioja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos parengtos gairės dėl to, kaip turi atrodyti nuolaidos, kaip turi atrodyti ta perbraukta kaina. Šita tvarka nėra siurprizas, ji galiojo dar tada, kai priežiūrą vykdė Konkurencijos taryba, tada buvo jos paruoštos gairės. Tikrai keleri metai, kuomet prekybininkai vadovaujasi tam tikromis rekomendacijomis ir gairėmis, kaip rodyti kainų nuolaidas“, – LRT RADIJUI sakė R. Vainienė.
Tiesa, ji turi priekaištų politikams. Dabar perkeliama tik ES direktyvos dalis, o ne visa direktyva. Todėl, jos nuomone, nėra logiška įteisinti tik dalį. Kartu R. Vainienė taip pat sako, kad gudraujančiųjų pasitaiko.
„Mes manytume, kad prasminga direktyvą perkelti visą, o ne gabalais – perkelti ranką, po to koją, po to galvą, po to kepenis persodinti. Reikėtų perkelti visą integruotą direktyvos kūną, o ne daryti organų transplantacijas“, – pridūrė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė.
Ekspertų teigimu, tai nėra masinis reiškinys, tačiau prekybininkai mėgsta manipuliuoti akcijų kainomis, kai pasiūlo naują produktą. Tada sunkiausia nustatyti, kiek iš tikrųjų jis kainavo. Vis tik neabejojama, kad bet kokie suvaržymai nesumažins akcijų kiekio Lietuvoje, nes verslo dalis ir pirkėjai prie to tiesiog įpratę.
„Akcijų tikrai nesumažėtų, nes pardavimai yra išgyvenimo klausimas bet kuriam mažmenininkui. Jeigu yra kažkokios nustatytos taisyklės, jis tiesiog prisitaikys prie tų taisyklių, akcijas darys ir stengsis parduoti kuo daugiau“, – sakė A. Vizickas.
Seimui pritarus šioms pataisoms, naujos taisyklės įsigaliotų jau šių metų liepos 1 d.
