19.4 C
Panevėžys
Penktadienis, 12 liepos, 2024

Politologai: Europos Parlamento rinkimų rezultatai dar nėra indikatorius Seimo rinkimams

AutoriusPaulius Perminas (BNS)FotoBNS

Sekmadienį Lietuvoje pasirodžius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatams, politologai sako, kad pagal juos projektuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų nebūtų teisinga.

„Man atrodo, kad Europos Parlamento rinkimai ir parlamento rinkimai nebūtinai yra sulyginami, nes pasižiūrėkite, koks dalyvavimo procentas. Tie veikėjai ar tos partijos, kurių parama yra mažesnė, nebūtinai gerai pasirodys parlamento rinkimuose“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

„Manau, kad tikrai galime tikėtis mažų mažiausiai 50 proc. (aktyvumo Seimo rinkimuose – BNS), gal ir tarp 50–60. Čia iš principo reikštų beveik dvigubai daugiau negu dabar. Aišku (rezultatai – BNS), gali labai rimtai pasikeisti“, – kalbėjo ir jos kolegė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

Šiemet EP rinkimuose balsavo 28,94 proc. rinkėjų.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)

Dalis mandatus pelniusių partijų atstovų porinkiminėse spaudos konferencijose akcentavo, jog šie rezultatai yra signalas rengiantis Seimo rinkimams spalį.

Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, mažo aktyvumo rinkimai buvo palankūs „labiau poliarizuojantiems veikėjams“.

A. Ramonaitė savo ruožtu pabrėžė, kad tai buvo naudinga tiek „radikalesnio elektorato“ palaikomoms jėgoms, tiek ir politikos senbuvėms, turinčioms ištikimus rinkėjus, taip pat ir liberaliai Laisvės partijai.

„Mažas aktyvumas naudingas keliems tipams partijų. Vienas tipas yra tos, kurios turi savo lojalius rinkėjus. Tai čia, aišku, visų pirma Lenkų rinkimų akciją galime išskirti ir Tėvynės sąjungą“, – sakė profesorė.

„Kitas tipas yra tokios partijos, kurių rinkėjai yra labiau, sakykime, aukštesnio išsimokslinimo ir turi balsavimo pareigą didesnę (…). Tai čia vėlgi ta pati Tėvynės sąjunga (…) ir manau, kad Laisvės partija, šitoje vietoje irgi išlošė. Ir trečias dalykas – galbūt kažkiek radikalesnis elektoratas“, – pažymėjo ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis bei Tautos ir teisingumo sąjunga gavo po vieną mandatą.

„Sunku sakyti, nes nežinome, koks potencialas galėtų būti. Bet ta pati Demokratų sąjunga turbūt pralošė, Liberalų sąjūdis galbūt irgi pralošė (…) ir socdemai. Tai tokios partijos, kurios iš principo neturi priešų kažkokių ir yra nemažai žmonių, kurie už jas galėtų balsuoti, bet jie neturi kažkokios partinės tapatybės bei kažkokio didelio entuziazmo“, – sakė A. Ramonaitė.

M. Jastramskis taip pat pripažino, jog mažas aktyvumas lėmė Laisvės partijos sėkmę – ši politinė jėga surinko 8,09 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų bei liko ketvirta ir užsitikrino vieną mandatą EP.

A. Ramonaitė svarstė, jog Laisvės partijai padėjo buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūra.

„Manau, kad dalis rinkėjų, kurie balsavo už Laisvės partiją, balsavo būtent už Žalimą (…). Žalimo rinkėjai buvo kažkiek kitokie nei pačios partijos rinkėjai“, – sakė profesorė.

M. Šešelgytė taip pat pripažino, kad menkas aktyvumas lėmė LLRA-KŠS atstovo Waldemaro Tomaszewskio ir Tautos ir teisingumo sąjungos atstovo Petro Gražulio sėkmę.

„Bet netgi jeigu žiūrėtumėme ne į tas radikaliąsias jėgas, tai, pavyzdžiui, Laisvės partijos didelis procentas, ko gero, buvo pakankamai netikėtas. Bet čia irgi suveikė, kai nedaug apskritai balsuojančių“, – kalbėjo M. Šešelgytė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Parlamentas pritarė, kad pajamos gautos už darbą rinkimų komisijose nebūtų vertinamos skiriant paramą

confident-noyce

G. Nausėda iš savo lėšų padengs apie 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų

confident-noyce

V. Landsbergis sako, kad I. Šimonytė labiausiai tiktų vesti konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau