Politikai ir profsąjunga nesutaria, ar pažadas kelti pedagogų algas teisiškai galioja

Politikai ir profsąjunga nesutaria, ar pažadas kelti pedagogų algas teisiškai galioja

Saulius JAKUČIONIS (BNS) / BNS nuotr.

Vyriausybė ir streikuoti grasinanti mokytojų profsąjunga nesutaria, ar teisiškai galioja valdžios pažadas kitąmet kelti pedagogų algas.

Ginčas verda dėl šiemet liepą sutartų 2017 metais pasirašytos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų, numatančių įvairių grandžių pedagogų atlyginimų augimą. Jiems įgyvendinti kitąmet reikėtų papildomai skirti 117,6 mln. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga paskaičiavo, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė įgyvendina šių įsipareigojimų tik už 55,5 mln. eurų.

BIC

Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, ši Egidijaus Milešino vadovaujama profsąjunga ketina streikuoti lapkričio pabaigoje, jeigu per biudžeto svarstymus Seime neįvyks joks proveržis.

„Tai, kas yra pasiūlyta (Vyriausybės), yra pasityčiojimas“, – BNS sakė E. Milešinas.

Į profsąjungos pusę stojo ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, registravęs siūlymą kitų metų biudžete švietimui papildomai skirti 70 mln. eurų.

Parlamentaras teigė, kad neatsitrauks nuo savo reikalavimo, tačiau reikalui esant sieks kompromiso, nes dabartinė pedagogų padėtis yra prasta.

„Kišame milijardus atskirties mažinimui, bet atsakykime sau į klausimą: kas yra vienintelis ir tikras atskirties mažinimo garantas? Tai tobulas švietimas kaime, miestelyje ar mieste“, – BNS sakė E. Jovaiša.

„Mokytojai ir dėstytojai turi galvoti, kaip geriausiai suteikti žinias, o ne kaip išgyventi ir pasirūpinti savo vaikais. Esu giliai tuo įsitikinęs ir būtent šis įsitikinimas kuria man prioritetus kalbant apie kitų metų biudžetą“, – pridūrė jis.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Vyriausybė: susitarimas negalioja

Vyriausybės atstovai sako, kad suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems turi pritarti Finansų ministerija ir visas Ministrų kabinetas.

Spalio 1 dieną Švietimo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įgaliota pasirašyti atnaujintą kolektyvinę sutartį su naujais įsipareigojimais. Vyriausybėje šis projektas dar nebuvo svarstytas.

„Atnaujintos sutarties projektas buvo pateiktas aprobuoti Vyriausybei, tačiau, kol nebus gautas Finansų ministerijos pritarimas, atnaujinta sutartis negali būti pasirašyta“, – BNS sakė švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.

Pats ministras trečiadienį Seimo komitete tvirtino, kad sumanymų dėl pedagogų darbo užmokesčio kėlimo nepavyko įgyvendinti Vyriausybei nusprendus kitais metais daug pinigų skirti socialinėms reikmėms.

Premjeras Saulius Skvernelis po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė, kad Švietimo ministerija neturėjo įgaliojimų dalyti naujų pažadų profsąjungoms.

„Vyriausybė vykdo tuos įsipareigojimus, kurie pasirašyti. Profesinės sąjungos kalba apie naują sutartį, kuriai pasirašyti nebuvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tai jos tiesiog nėra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tačiau pateikusi išvadą dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė teigia, kad naujo Ministrų kabineto nutarimo dėl įgaliojimų nereikia.

Tuo remiasi profsąjungos lyderis E. Milešinas, argumentuodamas, kad susitarimas dėl papildomų pinigų mokytojų algoms galioja.

„Galiu pasakyti iš karto, šiandien (trečiadienį) kaip tik skaičiau išvadą, kad Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį 2017 metų spalio 25 dieną“, – BNS sakė E. Milešinas.

„Manau, kad įvyko kažkoks nesusikalbėjimas Vyriausybėje“, – teigė profsąjungos pirmininkas.

Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime E. Milešinas teigė, kad įsipareigojimai didinti mokytojų algas yra numatyti ne tik švietimo, bet ir nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bei Vyriausybės Seimui pateiktoje strategijoje dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo iki 2025 metų.

Švietimo ministro atstovas spaudai sakė, kad švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo projektas liepą buvo išsiųstas derinti Socialinės apsaugos ir Finansų ministerijoms.

Pasak jo, Finansų ministerija „atkreipė dėmesį į ribotas valstybės finansines galimybes ir siūlė į sutartį įtraukti tas nuostatas, dėl kurių finansavimo jau buvo sutarta derybose dėl 2020 metų biudžeto projekto“.

Nepaisant šios pozicijos, Švietimo ministerija teikė pilną suderėtą sutarties atnaujinimo projektą, nors ir pabrėžia, kad jo nuostatos turi būti suderintos su valstybės finansinėmis galimybėmis.

„Papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimas nėra vien tik švietimo, mokslo ir sporto ministro valios klausimas – tokius sprendimus priima visa Vyriausybė, o patį biudžetą tvirtina Seimas“, – sakė K. Butvydas.

A. Navickas.

Naujas grasinimas streiku

Apie galimą streiką neseniai pranešė ir Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Ji nėra pasirašiusi 2017 metų kolektyvinės sutarties, nes siekia išsiderėti dėl papildomų priemonių gerinti pedagogų darbo sąlygas.

A. Navickas teigia, kad Švietimo ministerija yra pateikusi kompromisinius siūlymus dėl šių sąlygų, bet jiems nepritarus profsąjunga svarstytų streikuoti.

„Jeigu pritarimo nebus, svarstysime streiko skelbimo klausimą“, – BNS sakė A. Navickas.

Išplėstinis profsąjungos tarybos posėdis vyks jos būstinėje Vilniuje.

Ši pedagogų bendruomenė reikalauja taisyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, patvirtinti švietimo darbuotojų algų kėlimo programą, mažinti mokinių skaičių klasėse.

A. Navicko profsąjunga pernai streikavo maždaug mėnesį, protesto metu buvo atleista tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

A. Navickas teigė, kad palaiko ir E. Milešino profsąjungos reikalavimus.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.