Šiais metais sausio–rugsėjo mėnesiais Panevėžio apskrityje registruota 14 nusikalstamų veikų dėl papirkimų. Tai yra mažiau nei 2016 metų tą patį laikotarpį. Tuomet buvo bandoma papirkti 22 kartus.
Palyginus 2017 metų sausio–rugsėjo mėnesių rezultatus su 2016 metų to paties laikotarpio rezultatais, registruotų tokių pobūdžio nusikalstamų veikų daugiausia sumažėjo Rokiškio rajono Policijos komisariate (PK), padidėjo – Biržų rajono PK. Panevėžio miesto ir rajono PK šiais metais užregistruoti 4 atvejai, o pernai metais per tą patį laikotarpį – 9 atvejai.
Kupiškio rajono PK registravo tiek pat policijos pareigūnų papirkimo atvejų, kaip ir 2016 metų tą patį laikotarpį. Tokių papirkinėjimų buvo užfiksuota per abu laikotarpius po vieną.
Papirkinėjama įvairiai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis naujienų portalui JP pasakojo, kaip papirkinėjami policijos pareigūnai.
„Kai papirkinėtojai neturi pinigų, pareigūnams siūlo ir pietus, ir vakarienę. Net ir kebabais žada pavaišinti. Pasitaiko atvejų, kad siūlo atsilyginti malkomis, maisto produktais. Papirkti pareigūnus bando tiek vyrai, tiek moterys padarę nusikalstamą veiką“, – aiškino R.. Matonis.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo, pati mažiausią papirkimo sumą pinigais buvo užfiksuota 2 eurai.
„Pati didžiausią – keliasdešimt tūkstančių eurų. Vidutiniškai siūlomi papirkimai prasideda nuo 50 eurų iki 100 eurų“, – aiškino R. Matonis.
Viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikti tyrimai
Dažniausiai bandoma papirkti policijos pareigūnus (97,57 proc. visų papirkimo atvejų), muitinės darbuotojus (1,03 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,59 proc.), savivaldybių administracijų darbuotojus (0,29 proc.), valstybės tarnautojams prilygintus asmenis (0,22 proc.), valstybės tarnautojus (0,15 proc.), savivaldybės tarybos narius (0,075 proc).
Dažniausiai kyšis duodamas, kai žmonės siekia išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (84,55 proc.) arba siekiant išvengti nuobaudų už kitų Administracinio teisės pažeidimų kodeksą nuostatų nesilaikymą (9,64 proc.). Fiksuojami tik pavieniai atvejai, kuomet asmenys davė kyšius siekdami sutrikdyti nusikalstamų veikų tyrimą (0,63 proc.), kiti atvejai (5,18 proc.).
Už kyšių davimą dažniausiai teisiami eiliniai asmenys, nepriklausantys jokiai išskirtinei kategorijai (98,82 proc.). Tik nedidelė dalis šių asmenų kyšius bandė duoti savo verslo kontekste (0,44 proc.). Išskirti galima ir policijos pareigūnus (0,15 proc.) bei advokatus, karininkus, gydytojus, politikus, savivaldybės tarybos narius, valstybės tarnautojus, nuteistuosius ir kontrabandininkus (visi po 0,073 proc., t.y. po 1 bylą).
Už kyšininkavimą, papirkimą ir prekybą poveikiu dažniausiai nuteisiami kyšių davėjai (95,23 proc.) tik retai – kyšių gavėjai (4,77 proc.).
[quote_box_center] Faktai
2017 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Panevėžio apskrityje registruota 14 nusikalstamų veikų dėl papirkimų, arba 36,4 proc. mažiau nei 2016 m. tą patį laikotarpį (22). Ištirta – 12, arba 47,8 proc. mažiau nei 2016 m. tą patį laikotarpį (23). Lyginant 2017 ir 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesius, tokių nusikalstamų veikų ištyrimo procentas sumažėjo 18,8 proc. vienetais.
Palyginus 2017 m. sausio–rugsėjo mėnesių rezultatus su 2016 m. to paties laikotarpio rezultatais, registruotų tokių nusikalstamų veikų daugiausia sumažėjo Rokiškio r. PK (kitimo proc. – 57,1), daugiausia padidėjo Biržų r. PK (kitimo proc. – 100). Panevėžio apskrities VPK neregistravo nė vienos tokios nusikalstamos veikos. Kupiškio r. PK registravo tiek pat, kaip ir 2016 m. tą patį laikotarpį (atitinkamai po 1).
Atitinkamai ištirtų tokių nusikalstamų veikų daugiausia sumažėjo Rokiškio r. PK (kitimo proc. – 75), daugiausia padidėjo Biržų r. PK (kitimo proc. – 200). [/quote_box_center]