15.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 26 rugsėjo, 2021

Policija įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Panevėžio apskrities VPK informuoja, kad plinta naujas sukčiavimo būdas, kai trumpąja žinute į mobilaus ryšio telefoną atsiunčiama nuoroda, kuria turėtumėte neva prisijungti prie internetinės bankininkystės.

Policija primena neatidarinėti neaiškių tokio pobūdžio nuorodų, nes galite nukentėti nuo sukčių.

Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT). Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.

CERT-LT ragina vartotojus būti budriais ir nepakliūti į sukčių pinkles. Trumpąsias žinutes siunčiantys asmenys informuoja apie gautą ar atliktą naują mokėjimą, apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą ar panašiai. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda (adresas) ir prašoma prisijungti prie suklastotos el. bankininkystės interneto svetainės.

Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi interneto svetainės adresų trumpinimo paslauga (pvz. šiuo atveju: wq.lt/iFgqJ……) kurios pagalba paslepiamas tikrasis kenkimo puslapis (pvz: http://XX.223.233.86/loginm….). Svetainę-klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko, atvėrus interneto svetainę. Pirmas požymis – bankų svetainių adresai prasideda https, o suklastotos nuorodos prasideda http (be raidės „s“).

Antras požymis – klastotės domenas dažnai neturi nieko bendro su banko pavadinimu (gali būti netgi ne domenas, bet tiesiog IP adresas, pvz., http://11.12.13.14).

Šiuo metu CERT-LT turimą informaciją perduoda valstybių, kuriose šie tinklalapiai skelbiami, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei imasi visų reikalingų veiksmų, kad tokios klastotės neplistų. CERT-LT rekomenduoja:

1. Nespausti (neatidarinėti) nuorodų laiškuose, SMS žinutėse, gautuose iš neaiškių šaltinių.

2. Įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).

3. El. paštu gavus įtartiną žinutę su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųsti šią žinutę adresu cert@cert.lt .

4. Atidarius savo banko el. bankininkystės sistemą ir kitokį populiarų puslapį, kuriame naudojama autorizacija, pasižiūrėti į naršyklės adreso lauką. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be „s“).


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Apgaulės būdu iš kupiškietės išvilioti 5000 eurų

Samanta Ilonytė

Panevėžyje šešiems telefoniniams sukčiams teismas skyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes

confident-noyce

4 naujos telefoninės apgaulės ir kaip nuo jų apsisaugoti

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau