Jau ne pirmus metus prie Linų muziejaus švenčiama tradicinė šventė „Po malūno sparnais“, skirta Tarptautinei muziejų dienai ir Šeimos dienai paminėti. Apie šių metų šventę, kuri vyks gegužės 18-ąją, plačiau papasakojo muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.
– Kuo renginys „Po malūno sparnais“ ypatingas? Papasakokite plačiau.
– Pradžioje, užgimus renginiui, muziejuje buvo „naktinėta“ – vyko vakariniai koncertai, kino filmų demonstravimas, edukacijos. Vėliau šventė perkelta į sekmadienį kartu paminint ir Tarptautinę šeimos dieną.
Linų muziejus įkurtas sename vėjiniame malūne, kuris pastatytas 1880 metais, tad šiemet šiam pastatui graži 145 metų sukaktis. Dar viena graži proga susiburti šiais metais – paminėti Linų muziejaus atsiradimo šiuose kraštuose pradžią. Prieš penkiasdešimt metų, 1975 metų kovo mėnesį čia atvėrė duris mokslininkų iš to meto Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties surengta Linų muziejaus ekspozicija, kuri veikė iki Nepriklausomybės atkūrimo (1991 m.), kai malūno pastatą atsiėmė buvusių savininkų palikuonys.
Žinoma, atsiliepdami į Lietuvos botanikų žavėjimosi augalais kasmetinę gegužės pabaigoje rengiamą šventę „Augalų žavadienį“, kviestume atvykti svečius žavėtis ir mūsų gražiaisiais linais, bet jie dar kol kas šventės metu bus sėjami… Tad žavėtis jais pasikviesime jau kai linai žydės.
– Kokia bus šventės programa?
– Kaip ir visas šventes, rengiamas Upytės seniūnijoje sekmadieniais, pradėsime apsilankydami bažnyčioje, 10 val. dalyvaudami šventose Mišiose. Vėliau prie malūno lauks programa visai šeimai: tradicinių amatų puoselėtojai – amatininkai su edukacijomis bei atviras nemokamas muziejaus ekspozicijų lankymas. Nuo 11:30 Ramygalos kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „AkMenukai“ aktoriai parodys spektaklį „Bjaurusis ančiukas“ (rež. Audronė Palionienė). Po spektaklio, apie 12 valandą, kviesime pasivaišinti tradiciniu senoviniu aukštaitišku patiekalu – linų spirgyne su duona ir paragauti vitaminingos dilgėlių sriubos… Na, o 13 val. išgirsime Biržų kultūros centro modernaus folkloro ansamblio „Navija“ (vad. Rūta Kudelkienė-Misevičė) nuotaikingų kūrinių koncertą.
– Bus gaminama tradicinė linų spirgynė. Kuo šis patiekalas įdomus?
– Linų spirgynė yra tradicinis aukštaitiškas patiekalas, dažniau valgomas advento ar gavėnios pasninko metu. Tai patiekalas iš paspragintų ir sugrūstų (arba sumaltų) linų sėmenų, maišytų su druska bei įvairiais prieskoniais – maltais pipirais, smulkintu svogūnu, česnaku… Be druskos tokią spirgynę valgydavo su silke, o spirgynę su druska patiekdavo pagardinti virtas su lupena bulves ar duona. Šis patiekalas pas kiekvieną šeimininkę būdavo kiek kitoks, nes dažnai gaspadinė ruošdavo ją pagal savo skonį…
– O kokią ekspoziciją šiuo metu galima pamatyti Linų muziejuje?
– Linų muziejuje ekspozicija išdėstyta pagal lino kančios bei virsmo „Nuo sėklelės iki drobelės“ kelią. Pirmame aukšte – lino sėklų, augalų pavyzdžiai, stiebų perdirbimas iki pluošto bei senoviniai įrankiai pagal šį procesą linams apdirbti. Antrame aukšte – pluošto verpimo, siūlų sukimo ir audimo įrankiai. Čia taip pat eksponuojama dalis rankų darbo lovatiesių, rankšluosčių bei Panevėžio linų fabriko audinių (senoji ir naujoji kolekcijos). Trečiame aukšte – senųjų buities rakandų ekspozicija, lininių audinių, drabužių, namie austų rankšluosčių, nėrinių ir kitokių rankdarbių ekspozicijos, tautodailininkės B. Kedainytės aplikacijos technika sukurti darbai bei kita buities puošybos tekstilė. Šį aukštą taip pat puošia šiaudiniai sodai. Ketvirtame muziejaus aukšte šiuo metu eksponuojama megztų ir nertų žaislų paroda, sukurta Panevėžio tautodailininkių.
