11.1 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024

Po įvykio „Ekrano“ mariose, aplinkosaugininkai apie padarytą žalą gamtai kalbėti dar nesiryžta

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoERIKAS LAUŽADIS, RIMVYDAS ANČEREVIČIUS, BNSVIDEOerikas laužadis
Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas.

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas.

Pasak aplinkosaugininkų, situacija stabilizuota, tačiau ją nuolat stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.

Šiandien iš „Ekrano“ marių atliekant užtvaros iškėlimo darbus bus ribojamas eismas. Darbai ties užtvanka, esančia J. Biliūno gatvėje bus vykdomi nuo 9 iki 12 valandos. Esant galimybei, vairuotojų prašoma rinktis kitą maršrutą.

Planuojama, kad ketvirtadienį bus nuimamas sulaužytas užtvankos skydas, dėl kurio į Nevėžį nevaldomai plūdo vanduo.

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas.

Avariją suvaldė

Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio Panevėžio mieste paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys, dar vadinamas „Ekrano“ mariomis, yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone.

G. Andruškevičius.

Stebi aplinką

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos viršininkas Gintautas Andruškevičius naujienų portalui JP teigė, kad po avarijos stebima aplinka.

„Kol kas jokių žuvų kritimo atvejų nenustatyta. Nuolat važinėjame palei Nevėžio upę, aplink „Ekrano“ marias ir nesame užfiksavę kokių nors neigiamų atvejų. Kokia padaryta žala gamtai, paaiškės vėliau, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Yra aplinkos apsaugos ministro patvirtinta žalos nustatymo metodika, bet jos vienareikšmiškai negali taikyti. Daug kas priklausys nuo ekspertų išvadų, kodėl įvyko užtvankos avarija“, – aiškino G. Andruškevičius.

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas.

Pasak AAD Panevėžio valdybos vadovo, kalbėti ir teikti, kokius tai skaičius, per anksti.

„Dar negalime pateikti išsamios informacijos apie padarytą žalą, nes atliekami tyrimai ir išvadas galėsime pateikti maždaug po 20 dienų. Be to, Panevėžio savivaldybė užsakė ekspertinį vertinimą, kad būtų galima nustatyti avarijos priežastis. Ministro patvirtinta metodika sako, kad neleistinai pažeminus arba paaukštinus vandens lygį vandens telkiniuose, žala gamtai padaroma. Tačiau, kas tai yra „neleistinai pažeminus arba paaukštinus vandens lygį“? Žala gali paaikštėti po tam tikro laikotarpio. Todėl šiuo metu stebime aplinką ir laukiame ekspertų išvadų“, – sakė aplinkosaugininkas ir teigė, kad vizualiai žalos padarytos gamtai nesimato.

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą – atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas.

Vykdys reidus

Pasak aplinkosaugininkų, situacija stabilizuota, tačiau ją nuolatos stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.

Informuojama, kad departamento gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai vykdys reidus Nevėžio upės ruožuose, kur nukritęs vandens lygis, kad būtų išvengta brakonieriavimo atvejų.

Be to, aplinkosaugininkai informavo įmonę „Aukštaitijos vandenys“, prižiūrinčią visas valyklas, kad stebėtų situaciją.

V. Jakštas.

Tarėsi su aplinkosaugininkais

Tuo tarpu Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas sako, kad situacija suvaldyta.

„Galiu patikinti, kad vandens lygio kilimas yra sustabdytas ir pamažu pradeda slūgti – pastatyti avariniai užtvarai, vykdomi padarinių likvidavimo darbai, situaciją atidžiai stebi ekspertai“, – teigė V. Jakštas ir tvirtino, kad avarijos žalą ekosistemai vertina ekspertai.

Mero pavaduotojas sako, kad kalbėjosi ir tarėsi su aplinkosaugininkais.

„Tokis avarijos įvyksta ne kasdien. Juolab kad iš tvenkinio vandens kiekis nutekėjo ir atsivėrė tvenkinio pakrantės. Todėl reikia įvertinti, kokia žala padaryta gamtai, aplinkai, nes tam tikra metodika yra parengta ir pagal ją bus įvertinta padaryta žala. Beje, dalis žuvies iš tvenkinio per užtvanką galėjo išplaukti žemyn Nevėžio upe, bet, ar čia yra blogai – negaliu pasakyti, nes tvenkinys yra Nevėžio upės patvanka“, – kalbėjo V. Jakštas ir teigė, kad žuvys, išplaukusios iš marių, nežuvo.

P. Žagunis.

Vanduo pamažu slūgsta

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis naujienų portalui JP sakė, kad apie žalą gamtai taip pat kol kas negalįs kalbėti.

„Nevėžio upėje vanduo slūgsta. Jau Berčiūnams pavojaus nebėra. Tik dar vanduo pakilęs ir nenuslūgo ties Krekenava. Savivaldybė žmonių skundų nesulaukė. Žmonės be reikalo neskambina. Laukai, kai kur apsemti. Tik neaišku, ar tai lietaus padariniai, ar potvynio. Todėl kalbėti, ar užtvankos avarija padarė žalą Panevėžio rajonui, negaliu“, – sakė rajono meras.

Vanduo pakilęs ir nenuslūgo ties Krekenava.

Užtvankos remontui pinigų neduos

Po Panevėžyje įvykusios užtvankos avarijos Aplinkos ministerija gali prisidėti parama žuvitakių įrengimui arba prie užtvankos griovimo, bet ne jos remonto, sako ministras Simonas Gentvilas.

„Matysime, kalbėsimės, bet šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi mes rūpinamės savo užtvankomis. Mes, kaip Aplinkos ministerija, pinigus turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui. Mes dažniausiai griauname užtvankas, o ne atstatinėjame, remontuojame“, – sakė S. Gentvilas.

S. Gentvilas.

Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Ekrano“ marių projektas – vienas sėkmingiausių ES lėšomis VRM administruojamų projektų

confident-noyce

Sutvarkyta „Ekrano“ marių užtvanka: remonto darbai kainavo 650 tūkst. eurų

confident-noyce

Vienas iš „Ekrano“ mariose įrengtų pantoninių lieptelių neatlaikė žiemos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau