2.3 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 18 balandžio, 2024

Po avarijos Liepojoje – mokslininko išvada: išsiliejusios nuotekos pavojingos ne tik aplinkai, bet ir žmogui

AutoriusJustė Ancevičiūtė (ELTA)FotoKU, kp
Po avarijos Liepojoje – mokslininko išvada: išsiliejusios nuotekos pavojingos ne tik aplinkai, bet ir žmogui.

Sekmadienį dėl avarijos nuotekų valymo įrenginiuose Liepojoje, Latvijoje, į Baltijos jūrą ištekėjo mažiausiai 1250 tonų atliekų su sieringu dumblu. Dėl šios priežasties uždaryti aplink esantys paplūdimiai, uždrausta maudytis Baltijos jūroje, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos. Liepojos savivaldybės atstovė teigia, kad nuotekų išsiliejimas į jūrą jau sustabdytas, o nuotekų valymo įrenginių veikla laikinai atnaujinta. Savo ruožtu Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkas pabrėžia, kad įvykusi avarija, be abejonės, turės įtakos ekosistemoms, o į Baltijos jūrą su nuotekomis patekusios bakterijos gali būti pavojingos žmogaus sveikatai.

Nuotekų patekimas į jūrą sustabdytas

Liepojos miesto savivaldybės Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Zita Lazdanė institucijos interneto svetainėje praneša, kad nuotekų išsiliejimas į jūrą buvo sustabdytas, o nuotekų valymo įrenginių veikla laikinai atnaujinta.

„Padėtis dėl nuotekų išleidimo į jūrą jau išspręsta ir nuotekos nebeišleidžiamos už valymo įrenginių ribų. Kartu su Rygos technikos universiteto ekspertais tęsiamas avarijos padarinių likvidavimas, techninis sugriuvusios sienos tyrimas ir priežasčių aiškinimasis. Taip pat užtikrinama vandens kokybės pokyčių analizė ir stebėsena“, – teigia ji.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius savo feisbuko paskyroje rašo, kad preliminariai ant žemės išsiliejo 1100 kubinių metrų, o į jūrą pateko 11 600 kubinių metrų nuotekų. Nuotekos iš valymo sistemos tekėti pradėjo liepos 23 d., apie 16.30 val., o buvo pilnai sustabdytos liepos 24 d.

„Rytoj ir poryt bus paskelbti išsamesnių tyrimų rezultatai dėl taršos žemėje ir vandenyje. Kol kas visi tyrimų mėginiai iš paplūdimių rodo, kad vanduo ten švarus, tačiau dar laukiama rezultatų iš vandens greta valymo įrenginių“, – teigia jis.

M. Žilius: įtaka ekosistemoms, be abejo, bus

Savo ruožtu KU Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Žilius teigia, kad galima ekologinė nelaimė, įvykusi Liepojoje, be abejo, turės poveikį ekosistemoms.

„Žinome, kad į aplinką pateko daugiau nei tūkstantis tonų dumblo, t. y. organinės medžiagos, kuriose esama ir sieros junginių. Ką tai reiškia aplinkai? Visų pirma, keičiasi Baltijos jūros vandens skaidrumas, pH balansas ir mažėja deguonies kiekis, nes dėl šios taršos yra sunaudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Mažėjantis deguonies kiekis veikia visą jūros gyvastį. Žuvys, kurios turi galimybę judėti, paprastai iš tokios zonos traukiasi, bet sergantys, nejudrūs ar mažiau judrūs jūros gyventojai (moliuskai, vėžiagyviai), dugne tarpstantys mikroorganizmai žūsta“, – paaiškina M. Žilius.

Anot jo, valyklos – tai savotiški filtrai, kuriuose iš panaudoto vandens nusodinama didžioji dalis teršalų.

„Ten gali būti visko, nuo žmogaus sveikatai pavojingų patogeninių bakterijų iki sunkiųjų metalų ar mikroteršalų“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako specialistas.

M. Žilius.

Išsiliejusios nuotekos gali būti pavojingos ir žmogui

M. Žilius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pavojingos patogeninės bakterijos, kurių, tikėtina, buvo nusodintame dumble, gali būti pavojingos ir žmogaus sveikatai.

„Tai vibrio, žarnyninių lazdelių ir koliforminės bakterijos, kurios gali suaktyvėti patekusios į jūros aplinką, arba priešingai – į aplinką išsilieję teršalai gali suaktyvinti jūros ekosistemoje esančius patogeninius mikroorganizmus“, – teigia jis.

Vis dėlto mokslininkas pabrėžia, kad dėl šio incidento ir galimos taršos lietuviams baimintis nereikėtų.

„Visų pirma, vyraujanti srovė taršą neša iš pietų į šiaurę. Antra, teršalai skiesis, tad avarijos pasekmės bus labiau reikšmingos lokaliai nei globaliai. Trečia, šiuo metu fiksuojamos vėjo kryptys palankios mums“, – įvardija M. Žilius.

Jis primena, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, o tai yra nulemta geomorfologinių veiksnių, lėmusių jos susiformavimą.

„Tai – uždara jūra, turinti tik vieną, nedidelį vandens apykaitos ir atsinaujinimo šaltinį – Šiaurės jūrą. Dėl nedidelių Skagerako sąsiaurio gylių vandens apykaita vyksta labai lėtai. Tuo pat metu į Baltijos jūrą suteka labai daug upių, kurios kaip drenažas suneša visos žmogiškosios veiklos, vykdomos upių baseinuose, padarinius“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Po avarijos Liepojoje – mokslininko išvada: išsiliejusios nuotekos pavojingos ne tik aplinkai, bet ir žmogui.

Kol kas paplūdimiuose aplink įvykio vietą – maudytis draudžiama

ELTA primena, Liepos 24 d. Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos miesto, esančio už 40 km į šiaurę nuo Liepojos, ir uždraudė maudytis Baltijos jūroje. Liepos 25 d. Inspekcija atliks Liepojos maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus ir pateiks jų rezultatus.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vadovė Milda Račienė pabrėžė, jog dėl įvykusios ekologinės nelaimės Lietuvos pajūriui grėsmė nenumatoma.

„Įvertinus vyraujančius vėjus Baltijos jūroje ir meteorologines sąlygas, kurios buvo praeitą savaitę, numatomos šią savaitę, tikrai galime patikinti, kad taršos Lietuvos pajūryje šiuo metu nėra. Įvertinant išsiliejusį nešvarų vandenį, kuris pateko iš Liepojos nuotekų valyklos į Baltijos jūrą, tikrai grėsmės Lietuvos pajūriui nenumatoma“, – antradienį LRT radijui sakė M. Račienė.

Tai, kad tarša Lietuvos paplūdimių nepasiekė, patikino ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Dėl Latvijoje įvykusio ekologinio incidento jokios grėsmės Palangos ir Lietuvos pliažams nėra, nes teršalai srovių ir vėjo nešami į šiaurę“, – sako jis.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosaugininkai įvertino Būtingėje vasarį išsiliejusios naftos žalą aplinkai

confident-noyce

Teismas: nuotekas į upelį išleidusi „Cerera foods“ turi atlyginti per 73 tūkst. eurų žalą

confident-noyce

Kauno prieplaukoje nuskendo laivas, pasklido naftos produktai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau