Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

Plaukimo trenerė pataria: vanduo neturi kelti vaikui streso

JP / Organizatorių nuotr.

„Nelįsk į vandenį, nuskęsi“, – kažkodėl būtent taip tėvai įspėja savo dar nemokančius plaukti vaikus. Panašaus pobūdžio atgrasymų vertėtų vengti, nes jie dažną kartą veda į hidrofobiją – vandens baimę, pastebi plaukimo trenerė – sporto meistrė Milda Šeibokaitė. Milda vadovauja projektui „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kuriuo jau 10 metų siekiama, kad profesionalus plaukimo ugdymas būtų prieinamas visiems Lietuvos vaikams.

Šiemet pilną plaukimo pradžiamokslį gaus ir pagrindinius plaukimo įgūdžius įgis net 6500 antrokų, o dalies jų – gyvenančių atokesniuose regionuose – pamokoms finansavimą skiria lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“.

BIC

Dažnai tėvai, matydami, kad vaikas bijo vandens, nusprendžia jo „nekankinti“, nemokyti plaukti, tiesiog prigąsdina nelįsti į vandenį. Anot M. Šeibokaitės, vandens baimė neapsaugo vaiko nuo nelaimingų atsitiktinumų – nemokant plaukti bet koks prisiartinimas prie vandens tampa pavojingas, todėl žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir įgyti pagrindinius plaukimo įgūdžius būtina kuo didesniam skaičiui vaikų.

„Plaukimas – ne tik puiki fizinio lavinimo priemonė, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis, mažinantis nelaimingų atsitikimų vandenyje riziką. Kasmet vanduo Lietuvoje pasiglemžia beveik 200 žmonių gyvybes, iš jų apie 10 proc. – vaikai. Turime galimybę išvengti šių nelaimių ir pakeisti statistiką, todėl vertiname galimybę prisidėti prie plaukimo programos finansavimo atokesniuose Lietuvos regionuose, kuriuose dažną kartą vaikų popamokinei naudingai veiklai lėšų pristinga“, – sako jau trečius metus projektą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ remiančios „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Padeda kovoti su mitais

Projekto vadovė pasakoja, kad projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ ne tik padeda ugdyti jaunąją šalies kartą, atrasti naujus talentus, skatina prasmingą, aktyvų laiko praleidimo būdą, bet ir tirpdo mitus apie plaukimą.

Deja, bet plaukimo treneriams vis dar tenka susidurti su mitu, jog vaiką galima išmokyti plaukti įmetus į vandenį. M. Šeibokaitė sako, kad ši spartietiška praktika rizikinga, nes gali stipriai traumuoti vaiką.

„Į vandenį įmetus nemokantį plaukti vaiką, ne tik neišspręsite problemos, bet ir sukursite naujų. Tokiais atvejais vėliau gali prireikti ne tik tradicinių plaukimo pamokų, bet ir papildomų pastangų sprendžiant susikaupusias emocines problemas“, – sako programos vadovė.

„Dažnai vaikai į plaukimo pamokas ateina prigąsdinti tėvų. Vėliau labai sunku pakeisti tokį jiems suformuotą suvokimą – treneriai skiria daug laiko kol išmoko vaiką nebijoti vandens. Tokiais atvejais vaikams rekomenduojama mokytis plaukti kartu su klasiokų grupėmis. Pažįstami, draugai geriausiai motyvuoja nedrąsius vaikus pradėti plaukti. Jie vienas kitam tampa patikimu pavyzdžiu, kad galima mėgautis plaukimu be baimės“, – sako M. Šeibokaitė.

 Programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ kursą sudaro 32 pamokos per visus mokslo metus. Per 18 pamokų vaikai išmoksta plaukti, o kitas 14 pamokų metu jie tobulina įgytus įgūdžius. Sudalyvavęs 32 pamokose pradinukas turėtų gebėti nuplaukti 50 metrų. Pasak M. Šeibokaitės, nuplaukti tokį atstumą atrodo visai nedaug, tačiau kai pradinuką kausto vandens baimė, jis nežino kaip elgtis vandenyje, o juo labiau kaip plaukti – tai tikrai didelis atstumas: „Užsiėmimų metu vaikus mokome ne tik plaukti, bet ir pamilti vandenį, jo nebebijoti“, – teigia programos vadovė.

Dalyvauti gali tik penktadalis

„Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ programoje dalyvauti gali vos 20 proc. visos Lietuvos antrokų, nors norinčių yra kur kas daugiau. Be to, regionuose ypač sudėtinga suorganizuoti moksleivių transportavimą į baseiną ir iš jo – kartais negavus finansavimo mokyklos transportui, patys tėvai kartą per savaitę veža vaikus į baseiną net 30-40 km.

„Kasmet matome, kad programa populiarėja – prisijungia vis daugiau mokyklų, kurių moksleiviai nori išmokti plaukti. Patirtis rodo, kad dėl ribotos baseinų infrastruktūros regionuose gyvenantys vaikai turi menkesnes galimybes lankyti plaukimo pamokas. Prekybos tinklo „Maxima“ skirta parama leis finansuoti atokesniuose regionuose gyvenančių vaikų plaukimo įgūdžių tobulinimą ir krepšelio suruošimą“, – sako M. Šeibokaitė.

TS-LKD

Modelis

Šypsena

Lukdas

Šiauliu arena

Dizainas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.