Plastiko pakuočių žemės ūkyje tvarkymas griežtės

Plastiko pakuočių žemės ūkyje tvarkymas griežtės

Sniegė BALČIŪNAITĖ (BNS) / Pixabay.com nuotr.

Aplinkos ministerija ketina griežtinti pašaro ir kraiko gyvuliams gamyboje panaudotų pakuočių, ypač polietileno, tvarkymą. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, kurios tinkamai nesutvarkys tokių pakuočių, tektų mokėti mokestį už aplinkos teršimą.

Prognozuojama, kad dėl to šienainių, šiaudų ir šieno vyniojimo plėvelė bei tinklelis pabrangtų 2-4 proc., tačiau šias išlaidas žemdirbiai susigrąžintų plėvelę atiduodami perdirbėjams.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nori, kad Aplinkos ministerija iki Kalėdų pateiktų pataisas, kurios įpareigotų ūkininkus atsakingiau tvarkyti šią pakuotę. Ūkininkai būtų įpareigoti deklaruoti, kiek plastiko jie įsigyja savo reikmėms ir kiek panaudoję jo sutvarko. Dabar to daryti nereikia.

BIC

Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, tokia išimtis pačių ūkininkų, kaupiančių tokias pakuotes, ir Žemės ūkio ministerijos prašymu nustatyta 2011 metų pabaigoje.

„Ūkininkams tenka rinktis: arba savarankiškai susitvarkyti tas pakuotes, arba sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais“, – praėjusią savaitę komitete pabrėžė ji.

Tačiau konservatorius Kazys Starkevičius sako, kad šienainių pakuočių surinkimo ir sutvarkymo sistema dabar neveikia.

„Todėl ūkininkai į konteinerius, į atliekų aikšteles, pamiškes veža plėvelę“, – komitete pareiškė jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sutinka, kad šių pakuočių surinkimą reikia griežtinti.

„Dabar, kai šienainių pakuotės mokestis gamintojo atsakomybė, niekas neapsiima tvarkyti. (…) Reikia, kad kažkas paruoštų, kokias pakuotes turi rinkti nemokamai, kokios įmonės jas renka ir jeigu mes kviečiam, o neatvažiuoja, kur tada ūkininkui kreiptis?“ – kalbėjo ūkininkų atstovas.

K. Starkevičiaus teigimu, šienainio pakuočių mokestis ūkininkams netaikomas, nes jie kartą jau įrodė, kad tinkamai atsikrato šios pakuotės.

„Plėvelė buvo superkama. Buvo rinkoje poreikis. Įmonės, kurios vertėsi atliekų tvarkymu, ją pirko, buvo jos paklausa, nes ji buvo perdirbama ir dar užsidirbti buvo galima. Dabar, matyt, rinka prapuolė. Patiems reikia, matyt, mokėti už utilizavimą“, – po posėdžio BNS aiškino parlamentaras.

Pasak jo, plėvelę nustota supirkti maždaug nuo 2015-2016 metų.

K. Starkevičius negalėjo pasakyti, kiek per metus susikaupia tokios pakuotės, bet pabrėžė, kad jos netvarkymas yra „didelė problema“. Parlamentaras abejoja, kad mokestis labai pabrangintų plėvelę ir tinklelį. Pasak jo, smulkūs ūkininkai didelių išlaidų nepatirtų, nes jie mažiau ir plėvelės sunaudoja.

„Dideli kaštai tikrai nesusidarytų. 2 ar 4 proc. kainos – keli eurai. (…) Susimoki tą mokestį ir nesimėtys pakampiais tuos pakuotės, nebus užkasamos“, – teigė K. Starkevičius.

A. Bagočiutė neprognozavo su šiais pakeitimais susijusių galimų kainų pokyčių.

Atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ marketingo ir komunikacijos vadovė Eglė Berentienė BNS neslėpė, kad atliekų tvarkytojai tokių pakuočių kratosi, nes ūkininkai jas užteršia šieno likučiais, žemėmis.

„Pati plėvelė tampa nebešvari ir nebeįdomi perdirbėjams kaip žaliava. Su ja reikia daugiau darbo – paruošimo perdirbimui“, – kalbėjo E. Berentienė.

Pasak jos, panaudoto plastiko rinka dabar yra „ganėtinai perpildyta“, todėl menksta ir atliekų tvarkytojų interesas paimti iš ūkininkų naudotą plėvelę.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.