Niekam anksčiau nepavyko nusileisti tolimojoje pusėje, nes su kitoje, tiesiogiai nematomoje, Mėnulio pusėje esančiais robotais sunku komunikuoti.
Nesant tiesioginio matomumo, siųsti signalus sunku.
Bet Kinija buvo tam pasirengusi. Gegužę Kinija pasiuntė Mėnulio palydovą, Kurisone, kuris skriedamas kosmose netoli Mėnulio, veiks kaip komunikacijos mazgas tarp Chang’e-4 ir Žemės.
Mėnulyje Kinija galės nuodugniai apžiūrėti savo nusileidimo vietą, pietų ašigalio-Eitkeno baseiną. Šį Mėnulio paviršiaus regioną daug planetologų trokšta ištirti.
Manoma, kad maždaug 2500 km skersmens baseinas yra itin senas krateris, kurį išmušė didžiulė uola į Mėnulį atsitrenkusi prieš milijardus metų.
Išsiaiškinus tikslų baseino amžių, bus galima sužinoti, kada įvyko susidūrimas, o tai, savo ruožtu suteiks užuominas apie to meto sąlygas Saulės sistemoje.
Kodėl visada matome tik vieną Mėnulio pusę?
Chang’e-4 gali ir nepavykti nustatyti tikslaus Pietų ašigalio – Eitkeno baseino amžiaus, bet jame sumontuoti mokslo instrumentai papasakos daugiau apie šią paslaptingąją Mėnulio pusę.
Nusileidimo modulio atgabentas mėnuleigis daugiau išsiaiškins apie šio regiono uolienų struktūrą ir sudėtį.
Tuo tarpu pats nusileidimo modulis kreips dėmesį į dangų, rinkdamas duomenis astronomams Žemėje, kurie trokšta pasinaudoti unikalia tolimosios Mėnulio pusės padėtimi.
Naktį, kai Mėnulis šį dangaus plotą užstoja nuo Saulės ir Žemės radijo signalų, modulis turėtų gauti neprilygstamus žvaigždžių vaizdus.