Mokslininkai rado įrodymų, kad Arkties vandenyne esančios sušalusio metano nuosėdos, dar vadinamos „miegančiais anglies ciklo milžinais“, pradėjo sklisti didelėje teritorijoje, netoli Rytų Sibiro žemyninės pakrantės.
Didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą galinčių sukelti dujų buvo aptikta 350 metrų Laptevų jūros gylyje, netoli Rusijos, kas sukėlė nemenką nerimą tarp mokslininkų, svarstančių, jog galėjo būti suaktyvinta nauja klimato grįžtamojo ryšio linija, galinti paspartinti globalaus šiltėjimo tempą, rašo theguardian.com.
Arkties šlaitų nuosėdose egzistuoja milžiniški sušalusio metano ir kitų dujų, žinomų kaip hidratai, kiekiai.
Per 20 metų laikotarpį metanas pasižymi 80 kartų stipresniu už anglies dioksido šildomuoju poveikiu. JAV Geologijos tarnyba jau anksčiau Arkties hidratų destabilizavimą įvardino, kaip vieną iš keturių rimčiausių staigios klimato kaitos scenarijų.
Rusijos tyrimų laive „R/V Akademik Keldysh“ dirbanti tarptautinė mokslininkų komanda pasakojo, kad dauguma burbulų šiuo metu tirpsta vandenyje, tačiau metano lygiai paviršiuje buvo nuo keturių iki aštuonių kartų didesni, nei būtų galima tikėtis, ir visa tai plūsta į atmosferą.
„Šiuo metu mažai tikėtina, kad tai sukels rimtesnį poveikį globaliam šiltėjimui, tačiau svarbu tai, kad šis procesas jau prasidėjo. Ši Rytų Sibiro šlaito metano hidrato sistema buvo sutrikdyta ir procesai tęsis toliau,“ – palydovinio skambučio iš laivo metu pasakojo mokslininkas iš Švedijos Stokholmo universiteto, Örjan Gustafsson.
Mokslininkai, kurie yra daugiametės „International Shelf Study Expedition“ ekspedicijos dalis, pabrėžė, kad jų atradimai yra preliminarūs. Metano išsiskyrimo mastas nebus patvirtintas iki jų sugrįžimo, duomenų analizės bei jų tyrimo rezultatų paskelbimo recenzuojamame žurnale.
Vis dėlto, potencialiai destabilizuoto sušalusio metano šlaito atradimas kelia susirūpinimą, kad buvo pasiektas naujas lūžio taškas, galintis pagreitinti globalų šiltėjimą.
Arktis laikoma pagrindine vieta, minima diskusijose apie vandenyne sušalusio metano nuosėdų pažeidžiamumą. Šiuo metu Arkties temperatūroms kylant daugiau nei dvigubai greičiau, nei globalus vidurkis.
60 narių komanda „Akademik Keldysh“ mano esantys pirmieji, kurie stebėjimų metu patvirtina metano išsiskyrimą, vykstantį didžiulėje teritorijoje, už maždaug 600 km nuo kranto.
Šešiose stebėjimų vietose, maždaug 150 km ilgio ir 10 km pločio teritorijoje, jie stebėjo iš nuosėdų kylančius burbulų debesis.
Vienoje Laptevų jūros šlaito vietoje, maždaug 300 metrų gylyje, jie aptiko metano koncentraciją, siekusią iki 1600 nanomolių litre, kas yra 400 kartų daugiau nei tai, ko būtų galima tikėtis jūrai ir atmosferai būnant pusiausvyroje.
Vyriausiasis ekspedicijos mokslininkas Igor Semiletov iš Rusijos mokslų akademijos pasakojo, kad išsiskyrimas buvo „gerokai didesnis“, nei buvo stebėta anksčiau. „Aktyviai išsiskiriančių šelfo šlaito hidratų atradimas yra labai svarbus ir iki šiol nežinotas reiškinys,“ – sakė jis. „Tai naujas puslapis. Tai potencialiai gali turėti rimtų pasekmių klimatui, tačiau prieš tai patvirtinant mums prireiks atlikti daugiau tyrimų“.
Labiausiai tikėtina nestabilumo priežastis yra šiltų Atlantinių srovių įsiveržimas į rytinę Arkties dalį. Ši „Atlantifikacija“ yra lemiama žmonių sukeltų klimato sutrikimų.
Naujasis atradimas gali būti trečias metano emisijų šaltinis regione. Semiletov, kuris šį regioną tyrinėjo ištisus du dešimtmečius, jau anksčiau pranešė, kad iš Arkties šelfo sklinda dujos.
Antrus metus iš eilės, seklesnėse Laptevų jūros ir Rytų Sibiro jūros dalyse, jo komanda atrado kraterius primenančius įdubimus, kurie skleidžia metano burbulų sroves, jūros paviršių pasiekiančias šimtus kartų didesniais kiekiais, nei įprasta. Tai panašu į kraterius ir smegduobes, apie kurias žemyninio Sibiro tundroje buvo pranešama kiek anksčiau šį rudenį.
Šiais metais, laikotarpiu nuo sausio iki birželio mėnesio, temperatūros Sibire buvo daugiau nei 5°C aukščiau vidutinių, o tokią anomaliją 600 kartų labiau tikėtina padarė žmonių vykdomos veiklos išskirtos anglies dioksido ir metano emisijos. Praėjusios žiemos jūrų ledas tirpo neįprastai anksti. Šių metų žiemos užšalimas dar neprasidėjo ir tai jau įvardinama, kaip vėlyviausia pradžia per visą stebėjimų istoriją.