24.5 C
Panevėžys
Trečiadienis, 28 liepos, 2021

Perspėjama, kad gali būti, jog globalaus šiltėjimo lūžio taškas jau pasiektas

Autoriusgismeteo.ltFotopexels.cOm

Mokslininkas, vadovavęs didžiausiai kada nors surengtai ekspedicijai į Arktį, teigia, kad labai gali būti, jog negrįžtamas globalaus šiltėjimo lūžio taškas jau pasiektas.

„Vasarinio jūros ledo išnykimas Arktyje yra viena iš pirmųjų minų šiame minų lauke, vienas iš lūžio taškų, kurį mes pasiekėme pernelyg toli stumdami šiltėjimą,“ – sakė Markus Rex. „Ir dabar galima iš esmės paklausti, ar mes dar neužlipome ant šios minos ir ar dar nepaleidome sprogimo pradžios.“

Rex vadovavo didžiausiai pasaulyje misijai į Šiaurinį ašigalį, kurioje dalyvavo 300 mokslininkų iš 20 šalių.

Ekspedicija į Vokietiją grįžo spalį, po 389 dienų praleistų keliaujant per Arktį, ir į namus pargabenus pražūtingus žūstančio Arkties vandenyno įrodymus ir perspėjimus apie per kelis artimiausius dešimtmečius numatomas vasaras be ledo.

140 milijonų eurų kainavusi ekspedicija taip pat parvežė 150 terabaitų duomenų ir daugiau nei 1000 ledo pavyzdžių.

Apibendrindamas savo pirmuosius atradimus, Rex pasakojo, kad mokslininkai nustatė, jog „2020 metų pavasarį Arkties jūros ledas atsitraukė greičiau nei kada nors anksčiau, nuo stebėjimų pradžios“ ir kad „jūros ledo paplitimas vasarą sudarė vos pusę to, kas vyravo prieš dešimtmečius“.

Ledas buvo perpus plonesnis, o temperatūros buvo 10 laipsnių aukštesnės nei Fram ekspedicijos metu, į kurią 1890-aisiais leidosi tyrėjai ir mokslininkai Fridtjof Nansen ir Hjalmar Johansen.

Dėl mažesnio jūros ledo paviršiaus vandenynai vasaros metu galėjo absorbuoti daugiau karščio, o tai savo ruožtu reiškė, kad ledo sluoksnio formacija rudenį buvo lėtesnė nei įprasta.

Paskutinė karta

„Tik artimiausiais metais vykdomi matavimai leis mums nustatyti ar dar galime išgelbėti visus metus išsilaikantį Arkties jūros ledą, įgyvendinant tvirtą klimato apsaugą, o galbūt mes jau peržengėme šį svarbų klimato sistemos lūžio tašką,“ – sakė Rex, raginantis imtis skubių veiksmų šiltėjimo pažabojimui.

Pasaulio lyderiai Paryžiaus susitarimu 2015 metais pasižadėjo imtis veiksmų, kad globalus šiltėjimas būtų apribotas žemiau 2 laipsnių pagal Celsijų, pageidautina iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų, lyginant su priešindustriniais lygiais.

Stefanie Arndt, besispecializuojanti jūros ledo fizikoje, sakė, kad buvo „skausminga žinoti, kad mes galimai esame paskutinė karta, kuri gali susidurti su Arktimi, vasaros metu vis dar turinčia jūros ledo dangą“.

„Ši jūros ledo danga palaipsniui traukiasi ir tai yra svarbi gyvenamoji aplinka baltiesiems lokiams,“ – sakė Arndt, pasakodama apie ruonių ir kitų gyvūnų stebėjimą poliarinėje buveinėje.

Ekspedicijos metu surinkti duomenys apėmė atmosferos, vandenyno, jūros ledo ir ekosistemų rodmenis. Keli šimtai mokslinių publikacijų, analizuojančių atradimus, tikimasi, kad bus paskelbtos tarp 2021 ir 2023 metų.

Ekspedicijos metu  mokslininkai ant jūros ledo, 40 kilometrų spinduliu aplink misijos „Polarstern“ laivą, įrengė keturias stebėjimų vietas.

Tarp surinktų duomenų buvo vandens pavyzdžiai iš po ledo, kuriais siekiama ištirti fitoplanktoną ir bakterijas bei geriau suprasti kaip jūrinė ekosistema funkcionuoja vyraujant ekstremalioms sąlygoms.

Per metus beveik nepaliaujamai buvo matuota daugiau nei 100 parametrų.

Informacijos gausa leisti kurti modelius, kurie padės numatyti, kaip galėtų atrodyti karščio bangos, stiprios liūtys ar audros po 20, 50 ar 100 metų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Laisvės aikštėje – jaunimo protestas prieš klimato kaitą

confident-noyce

Dėl rekordinio karščio Kanados pakrantėje galėjo žūti milijardas jūros gyvūnų

confident-noyce

Didysis barjerinis rifas yra pavojuje, tačiau Australija su tuo nesutinka

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau