Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa.
„Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų“, – pranešime žiniasklaidai pažymis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venclovienė.
„Pernai tokiems žmonėms buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. stacionarinių ir beveik 1,5 tūkst. ambulatorinių reabilitacijos paslaugų. Joms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – priduria R. Venclovienė.
Pasak jos, žmonėms, persirgusiems COVID-19 infekcija, ligonių kasos apmoka tiek stacionarines, tiek ambulatorines medicinines ir psichosocialines reabilitacijos paslaugas.
Jos skiriamos po komplikuoto plaučių uždegimo ar kai pasireiškia pokovidinis sindromas su liekamaisiais reiškiniais, tokiais kaip varginantis dusulys, užsitęsęs kosulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, miego sutrikimai, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas, nuotaikos svyravimai, kai smarkiai sutrinka įprasta žmogaus veikla, elgesys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ambulatoriškai gydytiems pacientams gali būti skiriamos pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, kai gali būti taikomi keturi pagrindiniai reabilitacijos metodai: kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija ir masažas. Gali būti skiriama iki 20 individualių ir 5 grupinių procedūrų.
Ligoninėje gydytiems pacientams gali būti skiriamos ne tik pradinės, bet ir didesnės apimties ambulatorinės ar stacionarinės medicininės bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šios paslaugos skiriamos ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams ar tam tikrais atvejais praėjus 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje.
