19.2 C
Panevėžys
Trečiadienis, 29 birželio, 2022

Pernai fiksuotas išskirtinai didelis dezinformacijos aktyvumas

AutoriusbnsFotolk

Pernai fiksuotas išskirtinai didelis dezinformacijos aktyvumas, skelbia Lietuvos kariuomenė.

Jos teigimu, 2021 metais nustatyta 5030 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų – 1618 daugiau nei 2020 metais.

2017 metais tokių atvejų buvo 2815, 2018 metais. – 2456, 2019 metais – 2890.

Pasak kariuomenės, priešiška informacija ir dezinformacija buvo daugiausia skleidžiama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos kanalais, o daugiausia dėmesio sulaukė gynyba, užsienio politika ir Konstitucijos pagrindai.

„Išskirtinas Aliaksandro Lukašenkos vykdytos hibridinės atakos – organizuoto neteisėtų migrantų gabenimo prie Lietuvos sienos – dėmuo, kuris tikslingai smogė kone visoms stebimoms sritims“, – rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta ir bandymų skleisti dezinformaciją per švietimo ir kultūros prizes.

Daugiausia priešiškos informacijos dėmesio sulaukė šalies gynybos sektorius – palyginus su 2020 metais, jis išaugo nuo 25 proc. iki beveik 30 proc. nuo visų atvejų.

„Manipuliuojant faktais, skleidžiant melagingą informaciją ir dezinformaciją, siekta diskredituoti NATO, silpninti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu ir naryste Aljanse, šmeižti mūsų valstybės vykdomą gynybos politiką, menkinti Lietuvos kariuomenės įvaizdį ir ryžtą gintis“, – teigia kariuomenė.

Jos teigimu, priešiškoje žiniasklaidoje aktyviai išnaudotas ir NATO pajėgų pasitraukimas iš Afganistano, formuotas neigiamas JAV įvaizdis – spekuliuota, kad Baltijos jūros regione kilus konfliktui, NATO kariai Lietuvą, Latviją ir Estiją paliks taip greitai, kaip paliko Afganistaną.

Taip pat buvo siekiama sukelti žmonių abejones Lietuvos karių pasirengimu bei jų gebėjimais ginti valstybę.

Tuo pat metu teigta, kad Europos Sąjunga ir NATO turi priimti „pabėgėlius“, nes neva šios organizacijos yra tiesiogiai atsakingos už Artimuosiuose Rytuose sukeltus karus.

Be to, teigta, kad Lietuva – „nykštukė“, kurios dalyvavimas tarptautinėse operacijos yra niekinis, o užsienio politika skirta pataikauti JAV, NATO įvardinta „pasenusia“, šių dienų gynybos bei realijų neatliepiančia, nekompetentinga ir amoralia organizacija.

Priešiški naratyvai buvo skleidžiami ir pernai Rusijoje vykusiu pratybų „Zapad“ kontekste, kuomet priešiškos komunikacijos taikiniu tradiciškai tapo NATO.

„Aljansas demonizuotas kaip agresyvi, konfliktą kurstanti jėga, kuri provokuoja Rusiją ir Baltarusiją, kelia grėsmę jų saugumui, suverenitetui ir tarptautinei taikai apskritai. Tam pasinaudota tiek iš anksto suplanuotomis NATO pratybomis rytiniame flange, tiek ir tarp Rusijos bei Jungtinės Karalystės kilusia įtampa, kai Rusija apkaltino JK karo laivą „HMS Defender“ tariamai įplaukus į Rusijos teritorinius vandenis šalia jos aneksuoto Krymo“, – rašoma pranešime.

Dezinformacijos srautas užsienio politikos temomis per metus išaugo nuo 23 iki 30 procentų.

Įtakos tam turėjo Lietuvos laikysena Baltarusijos režimo atžvilgiu, nuoseklus sankcijų Baltarusijai palaikymas ES viduje, mūsų valstybės veiksmai atremiant pastarosios vykdomą neteisėtų migrantų gabenimą prie mūsų sienų bei Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje, teigiama pranešime.

„Buvo siekiama diskredituoti Lietuvos valstybę, silpninti šalies gyventojų pasitikėjimą jos vykdoma užsienio politika bei formuoti priešišką Lietuvos įvaizdį tarptautinėje informacinėje aplinkoje. Teigta, kad tokia užsienio politika Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu ekonomiškai kenkia Lietuvos žmonėms. Skleista melaginga nuostata, kad mūsų šalis neteisėtai kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus. Buvo teigiama, jog Lietuva yra nedemokratinė valstybė, pažeidžianti tarptautinius įsipareigojimus“, – teigia kariuomenė.

Anot jos, šiame sektoriuje buvo aktyviai matoma Kinijos kanalų priešiška informacinė veikla.

Pastebėta, kad Kinijos neigiama informacija apie Lietuvą buvo plačiai retransliuojama Rusijos ir Baltarusijos valdžios kontroliuojamų kanalų. Savo ruožtu, skleidžiant neigiamą informaciją apie Lietuva, Kinijos oficialūs asmenys atkartodavo Rusijos ir Baltarusijos propagandos naratyvus, pvz. teigiant, kad Lietuvos pareigūnai žiauriai elgiasi su neteisėtais migrantais ar kad šalyje šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Didelio dezinformacijos srauto pernai sulaukė Konstitucinių pagrindų apsauga, tai išaugo nuo 13 iki 23 procentų.

„Baltarusijos ir Rusijos propagandiniai šaltiniai kryptingai siekė paveikti tiek savo šalių, tiek užsienio auditorijas, įtikinėdami jas, kad Lietuva yra Vakarų demokratines vertybes pamynusi valstybė, pažeidinėjanti tiek šalyje galiojančius teisės aktus, tiek tarptautinės teisės normas bei įsipareigojimus“, – rašoma pranešime.

Anot kariuomenės, ši linija buvo taikoma komunikuojant apie Lietuvos vidaus politikos procesus ir jos institucijų veiksmus, ypač neteisėtos migracijos atžvilgiu.

Skleisti melagingi naratyvai, teigiantys, kad Lietuva negerbia žmogaus teisių – mūsų šalyje neva persekiojami kitaminčiai bei nesisteminė opozicija, o rusakalbių teisės, žodžio laisvė yra ribojami.

Po A. Lukašenkos įsitvirtinimo valdžioje 2020 metais, pastebėta ryški sinergija tarp Rusijos ir Baltarusijos informavimo priemonių per praėjusius metus tapo visišku susiliejimu neteisėtos migracijos fone. Tiek Baltarusijos, tiek Rusijos informacinėse erdvėse fiksuotos vienodos žinutės, informacinis spaudimas buvo tikslingai koordinuojamas. Pastebėtina, kad Baltarusijos informavimo priemonės perėmė vedančiąją poziciją, o Rusijos informaciniai kanalai tapo remiančiąja jėga informacinėje erdvėje.

Išskirtinai daug dezinformacijos buvo skleidžiama vaizdo įrašais ir nuotraukomis – nelegalūs migrantai buvo filmuojami, fabrikuojami jų „interviu“, suvaidinamos nuotraukos. Pasitelkiamos socialiai jautrios visuomenės grupės – vaikai ir moterys. Tikslingai kurtas žiaurus ir nehumaniškas Lietuvos pasieniečių įvaizdis, rašoma pranešime.

Lietuvos kariuomenės analitikai akcentuoja, kad pernai priešiškos informacijos intensyvumui buvo būdinga atskirų temų tarpusavio koreliacija, kuomet Lietuvos gynybos sektorių buvo siekiama paveikti ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai per kitus – ekonomikos, energetikos, socialinės politikos, švietimo ir kultūros sektorius.

Pasak kariuomenės analitikų, tikėtina, jog priešiškas informacinio aktyvumo lygis išliks aukštas ir šiemet.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą gynybos sektoriaus temos, tokios kaip NATO – Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione bei kitos, išliks labiausiai eskaluojamos ir šiemet.

Taip pat išlieka didelė tikimybė, kad artimiausiu metu priešiška informacinė veikla bus nukreipta į užsienio politikos sektoriaus temas – Lietuvos santykius su Baltarusija, Rusija ir Kinija dėl vykdomos sankcijų politikos, desovietizacijos procesų bei mūsų šalies pozicijos Taivano klausimu.

Didelio dėmesio gali sulaukti Konstitucinių pagrindų temos, priešiškiems informaciniams kanalams siekiant toliau formuoti Lietuvos, kaip nedemokratinės valstybės įvaizdį.

Be to, 2022 metais didesnis priešiškų šaltinių dėmesys gali būti skiriamas ekonomikos ir energetikos temoms, siekiant manipuliuoti menamos energetinės krizės Europoje tema bei diskredituoti Lietuvos energetinį savarankiškumą stiprinančius projektus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Karinėms oro pajėgoms vadovaus pulkininkas A. Matutis

confident-noyce

NATO sustiprins pajėgas Rytų sparne iki brigados dydžio vienetų

confident-noyce

A. Anušauskas: reikia pradėti kalbėti su NATO dėl aviacijos pajėgumų didinimo Lietuvoje

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau