Per 2023-iuosius metus Valstybinių miškų urėdijos specialistai nustatė 50 naujų saugomų paukščių lizdaviečių, pranešė Aplinkos ministerija.
Iš viso urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose nustatytos jau 2375 saugomų paukščių lizdavietės. Saugant paukščius šie lizdai reguliariai stebimi, aplink juos nevykdoma arba ribojama ūkinė veikla.
Atsižvelgiant į paukščio rūšį, nustatomas saugomas spindulys apie lizdavietes, kuriame ribojama ūkinė veikla. Didžiausias miško plotas – 200 metrų spinduliu – paliekamas aplink juodojo gandro, didžiojo apuoko bei jūrinių, žuvininkų bei kilniųjų erelių lizdus.
Ūkinė veikla 150 metrų spinduliu stabdoma aplink gyvatėdžių, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio ir žalvarnio lizdus.
Priklausomai nuo paukščio rūšies, ribojama ūkinė veikla nuo 50 iki 200 metrų spinduliu aplink veisimosi vietas, o perėjimo laikotarpiu – visiškai nevykdoma.
Nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos, išskyrus tam tikras išimtis, šių paukščių perėjimo vietose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Iš saugomų paukščių rūšių Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose daugiausiai užfiksuota mažojo erelio rėksnio lizdų – iš viso 435. Nemažai yra ir juodojo gandro – 389. Paprastojo suopio lizdų užfiksuota vos keliais daugiau nei jūrinio erelio – atitinkamai 225 ir 220.
„Miškininkai atlikdami kasdienius darbus miške pastebi ir iki tol neidentifikuotas gamtos vertybes bei naujus saugomų paukščių lizdus. Tiesa, pastebėjęs lizdą kartais negali pasakyti koks paukštis jame peri ar perėjo, jeigu lizde nėra šeimininko. Todėl nuo vasario iki rugsėjo kas du mėnesius lizdai yra stebimi, kad identifikuotume paukščių rūšį“, – pranešime cituojama urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Abraitienė.
Anot jos, dalis lizdų būna apleisti – jeigu ilgą laiką (ne mažiau kaip ketverius metus) juose niekas neįsikuria – jie braukiami iš sąrašo.
Jeigu matoma, kad reikia gerinti sąlygas retiems paukščiams, papildomai gali būti įrengti lizdų pagrindai ar įkeliamas dirbtinis lizdas.
„Kiekvieną nustatytą lizdą aplankome mažiausiai kartą per metus. Tą darome paukščių veisimosi metu, tai yra nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesių. Lizdų stebėjimas ypač įdomus – skirtingu metų laiku jo šeimininkai gali keistis, todėl nežinai, ką jame gali rasti. Pavyzdžiui, pavasarį rastus kranklių lizdus vasarą jau užima sketsakaliai, kurie iki rudens spėja išauginti savo jauniklius“, – sakė J. Abraitienė.
Anot jos, paprastųjų suopių lizdus gali užimti vištvanagiai, jie kartais turi keletą pakaitinių lizdų, kuriuos naudoja ir kitais metais. Tuo metu dauguma stambių paukščių, pavyzdžiui, jūriniai ereliai ar juodieji gandrai, yra sėslūs ir tuos pačius lizdus užima ilgam.
Rūpinantis Lietuvos miškų paukščiais kasmet iškeliama apie 8,5 tūkst. inkilų.
